Trejus metus nenustatė ligos

Eglė Petkutė (27 metų) viena sunkiausių reumatinių ligų – Bechterevo liga susirgo prieš septynerius metus. Deja, šią ligą jai diagnozavo ir tinkamus vaistus paskyrė tik prieš ketverius. Iki tol Eglė atkentėjo trejus pragariškus metus. „Aš nuolat karščiavau – temperatūra laikėsi 37–37,2 laipsnio, kamavo nuolatiniai nugaros skausmai, negalėdavau įlipti į autobusą, pabėgti, negalėjau avėti normalių batų, nes tindavo kojos. Jaučiausi neįgali“, – prisiminė ji.

Tuo metu ji studijavo ir dirbo Vilniuje. Viskas prasidėjo labai nekaltai – nugaros skausmais apie juosmenį. Iš pradžių medikai jai diagnozavo radikulitą, o skausmams nesiliovus gydė nuo reaktyviojo artrito. Mergina kone saujomis gėrė vaistus nuo skausmo, uždegimo. Ligai paūmėjus skausmai buvo tokie baisūs, kad ji turėdavo atsigulti į ligoninę. Ir taip nutikdavo bent kartą per metus. „Apmalšindavo skausmą, pagerėdavo visi tyrimai ir vėl išleisdavo namo“, – prisiminė mergina. Kančios baigėsi, kai vienas gydytojas atliko dubens magnetinio rezonanso tyrimą ir pagal tam tikrus pokyčius diagnozavo Bechterevo ligą bei paskyrė biologinius vaistus.

Gintautas Paltanavičius taip pat prisikentėjo. „Diagnozę nustatė po ilgų tyrimų ir konsiliumų Kauno medicinos universiteto klinikose, nors aš ten gulėjau dėl visai kitų priežasčių ir mano amžius bei kiti duomenys neatitiko Bechterevo ligos požymių“, – prisiminė G.Paltanavičius.

Bechterevo liga labiausiai pažeidžia stuburo sąnarius, dėl to ilgainiui jis tampa visiškai nejudrus. Šia liga dažniausiai serga vyrai. Paprastai susergama iki 40 metų amžiaus. Nepagydomos ligos priežastys iki šiol nežinomos. Ja susirgusieji visą gyvenimą kenčia nuo didesnių ar mažesnių skausmų. Negydant kas ketvirtas ligonis anksti tampa neįgalus. Bechterevo liga priklauso kaulų ir raumenų sistemos ligoms, kuriomis Lietuvoje serga 250 tūkst. gyventojų, o Europos Sąjungoje – kas penktas.

Valstybė gali sutaupyti

Abu šie skirtingo amžiaus žmonės anksti kreipėsi pagalbos į specialistus, bet ligai nustatyti medikams prireikė ne vienų metų. Pasirodo, kuo vėliau diagnozuojamos reumatinės ligos, tuo labiau nukenčia ne tik ligonis, bet ir valstybė. Ligonis anksti iškrinta iš darbo rinkos, o valstybė jam turi ilgiau mokėti įvairias pašalpas. Anksti diagnozavus kaulų ir raumenų ligas, valstybė sutaupytų nemenką sumą pinigų. Tai atskleidė naujausi tyrimai. Kaip kaulų ir raumenų ligos paveikė tūkstančius dirbančių žmonių, išaiškėjo 25 Europos ir kitose pasaulio šalyse įvykdžius programą „Pasiruošęs darbui“. Tyrinėta, kaip gydomi šiomis ligomis sergantys žmonės, kaip juos palaiko visuomenė, kokia ligonių darbo patirtis ir kaip jų būklė veikia šeimos narius, kolegas, darbdavius.

„Jungtinėje Karalystėje suskaičiuota, kad pradėjus anksčiau gydyti, t. y. per tris mėnesius nuo ligos nustatymo momento, bent 10 proc. reumatoidiniu artritu sergančių ligonių valstybė sutaupytų 31 mln. svarų sterlingų. Vadinasi, būtų mažiau bedarbių, valstybė išduotų mažiau nedarbingumo lapelių“, – kalbėjo projektą pristačiusi gydytoja reumatologė profesorė Jolanta Dadonienė. Tyrimai atskleidė, kad kaulų ir raumenų ligos yra viena pagrindinių negalios priežasčių ir pagrindinė priežastis, dėl kurios praleidžiamos darbo dienos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Dėl šių ligų ES ir Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų. Šios ligos Lietuvai ir jos piliečiams kasmet kainuoja net iki 1,8 mlrd. litų. Vieno paciento, sergančio reumatoidiniu artritu, gydymas Lietuvoje per metus kainuoja 4 508 eurus.

Žlugdo ligoninę

Reumatologijos specialistai tikina, kad jie turi visas priemones anksti diagnozuoti ligą, bet negali tinkamai jomis pasinaudoti dėl didelių išlaidų. „Norint anksti diagnozuoti reumatines ligas, reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Ligoninė ar poliklinika už konsultaciją gauna 95 litus. Pavyzdžiui, ligoniui, kuriam įtariamas antilipidinis sindromas, reikia atlikti tris tyrimus, kurie kainuoja 200 Lt. Jei jie padaromi, nukenčia ligoninės biudžetas, kuris praranda apie 105 Lt“, – sakė Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovas profesorius Algirdas Venalis.

Anot jo, pulmologas tiria plaučius, nefrologas – inkstus, kardiologas – širdį, reumatologams pacientus reikia tirti nuo galvos iki kojų, nes ligos pakenkia smegenis, širdį, plaučius, inkstus.
Reumatinėmis ligomis serga ne tik pagyvenę žmonės. „Jei paklaustumėte bet kurio praeivio, kas yra reumatinės ligos, jis, ko gero, atsakytų, kad tai būklė, kada pagyvenusiems žmonėms maudžia strėnas. Iš tikrųjų reumatinių ligų priskaičiuojama apie 200. Jomis serga tiek pagyvenę, tiek jauni žmonės. Šios ligos yra labai paplitusios“, – aiškino profesorius.

Daugiau pašalpų

A.Venalis įsitikinęs, kad valstybė per mažai investuoja į ankstyvą reumatinių ligų diagnostiką ir gydymą. „Tik 30 proc. reumatinių ligų, ypač uždegiminių, kainą sudaro ligonių gydymas. 70 proc. kainos sudaro netiesioginės išlaidos – tai, ką valstybė praranda mokėdama pašalpas, neįgalumo išmokas ir pan. Jei valstybė daugiau investuotų į ankstyvą gydymą, gerokai sumažėtų netiesioginės išlaidos“, – įsitikinęs jis. Tam jis siūlo sprendimą – reumatinės ligos turėtų tapti penktąja prioritetine ligų grupe Lietuvoje. „Gyvenimo kokybė apskaičiuota matematiškai. Iš skaičių matyti, kad gyvenimo kokybę labiausiai pablogina ne tos ligų grupės, kurios įrašytos į prioritetinių mūsų valstybės ligų sąrašą, o kaulų ir raumenų ligos“, – tikino jis.

Stebuklas reumatologijoje

Vis dėlto ir reumatologai turi kuo pasidžiaugti. Kasmet daugėja reumatinių ligonių, kuriems valstybė visiškai kompensuoja labai veiksmingus biologinius vaistus. Pernai tokiais vaistais buvo gydomi 300 pacientų. Anot A.Venalio, tai nedidelis skaičius, bet jis didesnis nei 2008 metais.
Pagrindinis šių vaistų trūkumas – jie brangūs. Valstybė juos visiškai kompensuoja tik gydant jaunus žmones ir kai yra ligos pradžia bei nepadeda jokie tradiciniai gydymo būdai. Apie biologinius vaistus kaip apie stebuklą kalba ir Eglė su Gintautu. „Jei ne tie vaistai, negalėčiau dirbti. Tiesiog būčiau neįgali“, – tikino Eglė, dirbanti Klaipėdos savivaldybėje. Eglei per mėnesį reikia susileisti po dvi injekcijas, kurios kainuoja apie
3 000 litų. „Aš neuždirbu tiek. Daugelis žmonių tokių vaistų negali įpirkti. Vadinasi, normalus ir visavertis gyvenimas jiems neprieinamas“, – apgailestavo ji. Gintautui už vaistus reikia susimokėti pačiam. Vyras jiems per mėnesį išleidžia 4 tūkst. Lt.

Komentaras

Neprevencinė liga

Vytautas Radavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas:

Tai ne naujiena, kad valstybei verta investuoti į ankstyvą ligų diagnostiką. Šiuo metu valstybė neturi lėšų reumatologų paslaugų įkainiams padidinti. Bet apie įkainius bus galima kalbėti, kai pagerės ekonominė padėtis. Valstybė, vadovaudamasi Europos Sąjungos rekomendacijomis ir atsižvelgdama į ligas, kuriomis serga daugiausia žmonių, investuoja į ankstyvą kai kurių ligų diagnostiką. Papildomos lėšos skiriamos prevencinėms širdies kraujagyslių, krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, prostatos, o nuo šių metų – tiesiosios žarnos vėžio programoms. Prevencinių programų sąraše nėra nė vienos kaulų ir raumenų ligos, nes jų yra daug, o išskirti kurią nors vieną sudėtinga.