Penktadienį vykusiame stoties darbuotojų susirinkime jos direktorius Tadeušas Rodsas teigė, kad nuo balandžio pirmosios greitoji pagalba nebegalės dirbti, kadangi iki šiol nepasirašyta sutartis su teritorine ligonių kasa dėl finansavimo.

Tačiau GMP darbuotojai vieningai sutarė, kad stotis neturėtų pasirašyti sutarties, kuri, anot direktoriaus, yra primesta ligonių kasos, ir ją pasirašius, būtų sutrikdytas įstaigos darbas.

Stočiai esą reikalingi 19 mln. litų, tačiau teritorinė ligonių kasa iš pradžių siūlė 17 mln. litų, vėliau - 18 milijonų. T.Rodsas teigia su pastarosiomis sumomis nesutikęs, o tada sulaukęs grasinimo pašalinti jį iš pareigų.

"Buvau pakviestas pas TLK direktorių, ir keturias valandas psichologiškai veikė mane, kad sutikčiau su ta suma, o jei ne, sakė "kažką tokio padarysime", grasino, kad atleis mane iš pareigų, sakė "visi mano draugai valdžioje, ir mes su tavimi susidorosime", - savo darbuotojams pasakojo T.Rodsas.

Galiausiai, anot jo, ligonių kasa pasiūlė reikiamą sumą, tačiau ją didindama kartu pareikalavo esą GMP stočiai neįmanomų įgyvendinti sąlygų, pavyzdžiui, padidinti brigadų skaičių iki 48, nors ji vidutiniškai per metus dirba su 30 brigadų.

"Išstatė papildomas sąlygas, kurių įvykdyti negalime - padidintas brigadų skaičius, kuriam nei automobilių parko, nei darbuotojų tiek neturime. (...) Paskui dar didesnės sąlygos keltos - daugiau valandų, kurių negalime išdirbti, reikėtų kasdien 48 automobilius turėti nuo balandžio pirmos. Jei negali įvykdyti, lėšos lieka teritorinei ligonių kasai", - aiškino jis.

Į susitikimą buvo kviesti ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Vilniaus miesto meras Vilius Navickas bei Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, tačiau jie nepasirodė. Anot Vilniaus greitosios pagalbos vadovo, toks ignoravimas verčia svarstyti mitingo galimybę.

"Valdžia ignoruoja, kad yra problema, ir galima spręsti, kad ji neturi ką pasakyti. Jie nėra teisūs ir bijo žmonių. Tas ir verčia mus, kad išeitume į gatvę ir paskui mitinguotume, kažką darytume tokio. O kai žmonės išeina į gatvę, pradeda kažkaip reaguoti, sako "ko nesikreipėte", - piktinosi T.Rodsas.

"Norėjome išspręsti taikiai tą problemą. Nežinau, kaip toliau tą problemą spręsti - dabar pakliūname į aklavietę - pasiūlymų nėra, nuo balandžio pirmosios normaliai dirbti ir funkcionuot negalėsime, kažkokie teisminiai dalykai prasidės, įstaigos darbas bus sutrikdytas", - kalbėjo jis.
Pasak T.Rodso, Vilniaus greitajai pagalbai nebe pirmus metus skiriama nepakankamai lėšų.

Gerokai pavėlavę susirinkime pasirodė teritorinės ligonių kasos atstovai, ir užvirė diskusija. Pastarieji dėstė, jog greitosios pagalbos darbuotojai nori didesnių įkainių už budėjimo valandą negu kitose šalies vietose - esą pernai jiems buvo mokama 70 litų už valandą, o šiemet siekia per 80 litų, tuo metu Alytuje mokama 50 litų.

T.Rodsas savo ruožtu teigė, kad teritorines ligonių kasas apskritai reikėtų panaikinti kaip nereikalingas įstaigas, anot jo, "amputuoti kaip pūliuojančias rankas".

"Irena Degutienė, buvęs ministras Algis Čaplikas minėjo, kad TL kasos yra praktiškai nereikalinga įstaiga, nes ji kaip tarpininkas užsiima tuo kad, gavusi pinigus iš Valstybinės ligonių kasos, paskirsto juos toliau. (...) Mediciniškai kalbant, jei galva - ministerija ar VLK, pirštai - TLK, tai pirštai nebevaldomi - prasideda sutrikimas, galva nebevaldo pirštų, pirštai pradeda pūliuoti. Kad liktų galva, pūliuojančią ranką reikėtų amputuoti, nes jei neamputuosime, visas organizmas sugrius", - kalbėjo jis.

Vilniaus GMP direktorius priminė šios įstaigos problemas Kaune, kur TLK direktorius Virgilijus Šiaudikis buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos įtariant jį kyšininkavimu.