Anot Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamų ligų skyriaus vadovės Nerijos Kuprevičienės, „potvynis gali padidinti užkrečiamų ligų plitimą“.
„Jeigu į šulinį patenka kitas vanduo, jame esančio vandens saugumas sumažėja. Kai šulinys yra užlietas, tuo momentu jo vandens kaip ir nėra prasmės tirti, kadangi jis naudoti ir taip yra netinkamas, tačiau vėliau, kada vanduo nusės, jį ištirti reikėtų. Rekomenduojama vandenį, kurio kokybė nėra užtikrinta, kuris nėra vandentiekio vanduo, gerti ir maistui naudoti tik virintą“, – teigia specialistė.
Nors už potvynio situacijos suvaldymą šiuose rajonuose atsakingi specialistai tikina, kad daroma viskas, jog būtų užtikrintas gyventojų saugumas, tačiau prisipažįsta, kad užlietų šulinių vandenį, ko gero, tirsis ne visi gyventojai.
Viena iš priežasčių ta, kad užlietų šulinių vandens tyrimai ne visiems gyventojams bus kompensuoti – kai kuriems iš jų už tyrimus reikėtų susimokėti patiems.
„Jeigu teritorijoje nėra paskelbta ekstremali situacija, tada tikrinti ar netikrinti vandens kokybę sprendžia pats gyventojas, tačiau jeigu yra paskelbta ekstremali situacija, jos savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centras koordinuoja visos situacijos suvaldymą ir taip pat priemones, kad šulinių vanduo būtų saugus gerti“, – informavo N. Kuprevičienė.
Tirtinų šulinių skaičius – tebeauga
Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektorė Violeta Baltutienė pažymi, kad „potvynis dar tik įsibėgėja“, todėl dabar skaičiuoti užlietus šulinius nėra tikslinga.
V. Baltutienė pažymėjo, jog praėjus potvyniui pati savivaldybė organizuos šulinių ištyrimą, tačiau už jį žmonės turės susimokėti patys, „kadangi už savo vandenuką jie atsako patys“.
„Nebent žmogus pateiks prašymą (dėl vandens tyrimų kaštų kompensavimo – lrt.lt), tada mes bandysime tą situaciją valdyti. Yra pensininkų, kurie galbūt neišgalės apsimokėti, tada per socialinės paramos skyrių rašys prašymus – mes kiekvienais metais pagal situaciją išsprendžiam šitą klausimą.
Pas mus ši situacija yra valdoma kasmet, nes pamariečiai pripratę prie ekstremalios situacijos, vadinamos potvyniu. Neturėjome jokių mirčių, jokių susirgimų, jokių kitų panašių nesusipratimų“, – užtikrino Šilutės rajono savivaldybės atstovė.
Kauno rajono savivaldybės mero patarėja viešiesiems ryšiams Vilma Kasperavičienė teigė, jog potvynio užlieti šuliniai bus tiriami. Kaip pranešė Lietuvos radijas, tyrimus kompensuos Vyriausybė iš rezervo fondo.
„Jeigu šuliniai buvo užpilti toje vietoje, kur buvo paskelbta ekstremali situacija, žmonėms vandens tyrimai neturėtų kainuoti, tačiau kitu atveju gyventojai patys turėtų juos apsimokėti“, – teigė pašnekovė.
Dalis gyventojų rizikuos
Piniavos gyvenvietės Panevėžio rajone pirmininkas Zigmantas Babilas pastebėjo, kad „tyrimas būtų pravartus, bet klausimas, kiek jis realiai būtinas“.
„Gyvenvietėje neturi centralizuoto vandens apie 25 proc. gyventojų. Šiais metais planuojame pabaigti projektą – visas 100 proc. gyventojų turės centralizuotą vandenį.
Kažkokios tragedijos nematau, pas mus tai įprastas dalykas. Piniava yra apsemiama kiekvienais metais, kartais net du kartus per metus, tad žmonės jau turi pasitvarkę tuos dalykus – higieniškai gyvena, turi pasistatę specialius filtrus, kurie nitratus ir kalkes sulaiko.
Jeigu šuliniai būtų apsemti pirmą kartą per dešimtmetį, ar per penkmetį pirmą kartą, žinoma, tada jau rimtai reikėtų pasižiūrėti, o dabar gyventojams tai pastovus dalykas“, – dėstė pašnekovas.
Kol kas Z. Babilas negali atsakyti, ar iš viso bus organizuojami potvynio metu užlietų šulinių vandens tyrimai.
„Bendruomenė – tai visuomeninė organizacija, ji nedarys šių darbų. Nežinau, kas galėtų tuos tyrimus dabar suorganizuoti, ar seniūnija, ar savivaldybė“, – kalbėjo Piniavos bendrijos vadovas.
Panašiai svarstė ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Boleslovas Švabas.
„Pas mus dėl potvynio buvo paskelbta ekstremali situacija, bet jeigu žmogus to šulinio vandeniu nesinaudoja, o tik daržą laisto... Pats žmogus turi priimti sprendimą, ar jam tirti vandenį, ar netirti“, – kalbėjo joniškietis.
B. Švabas teigė, jog dėl potvynio padarytos žalos kompensavimo ketina kreiptis į Valstybės rezervo fondą – tuo pačiu planuojama paprašyti padengti ir užlietų šulinių vandens tyrimų išlaidas.
Tuo metu tauragiškė Irena Timofejeva prisipažino, kad nors šulinį ir turinti, jo vandens maistui praktiškai nenaudojanti jau daug metų.
„Problema tame, kad Tauragėje ta tarnyba, kuri tirdavo, jau nebetiria. Reikėtų vandenį tyrimams vežti į kitą miestą. Dabar šulinio vandeniu palaistau daržus ir agurkus jame raugiu. Maistui naudoju miesto vandentiekį. Buvo prieš kurį laiką šiluminė trasa trūkusi, tai mano šulinio vanduo buvo pažaliavęs. Bijojau jį iš viso kam nors naudoti.
Jeigu atvyktų pas mane tarnyba, kuri pasiūlytų savo paslaugas ištirti šulinio vandenį, aš tikrai sutikčiau ir norėčiau žinoti, kokį vandenį geriu. Žinoma, jeigu to tyrimo kaina nebūtų kažkokia milžiniška suma – aš 30–50, gal ir 100 litų už jį tikrai galėčiau leisti, bet kitiems žmonėms tai būtų per brangu“, – kalbėjo pašnekovė.
Kompensacijos kol kas dar nenumatytos
Finansų ministro patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė informavo, kad nukentėjusiems nuo potvynio žmonėms galima finansinė parama iš Valstybės rezervo fondo.
„Įvykusių nuostolių padengimui šio fono lėšoms teikiami prašymai (savivaldybių, seniūnijų, pan.), kuriuose pateikiami patirtos žalos įvertinimai, patirtos išlaidos ir pan.
Visi prašymai būna įvertinami ir, įvertinus žalos kompensavimo prioritetus, gali būti skiriamos šio fondo lėšos. Lėšas savo nutarimu skiria Vyriausybė.
Šiuo metu Finansų ministerija dar nėra gavusi panašių, su potvynio padaryta žala susijusių, prašymų. Jie bus svarstomi kompleksiškai, atsižvelgiant į bendrus visoje Lietuvoje patirtus nuostolius“, – teigė G. Balčytytė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjas Mindaugas Kašinskas pažymėjo, jog „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tokių specialių lėšų neturi, tačiau esant būtinumui būtų galimybė panaudoti lėšas iš kitų jau vykdomų programų“.
Didžiausią potvynio žalą Lietuvoje patyrė 8 rajonai: Joniškio, Tauragės, Kauno, Panevėžio, Jonavos, Telšių, Šilutės ir Pagėgių.
