Toks sprendimas ketvirtadienį priimtas bendrame dviejų komitetų posėdyje, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Be to, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pasiūlyta parengti ir patvirtinti strateginį dokumentą, kuriame būtų išdėstyta valstybės politika kraujo plazmos naudojimo srityje 2010-2015 metais, ir tvarką, pagal kurią kraujo donorystės įstaigos apskaitytų plazmą bei jos perdirbimo tarpinius produktus.
Ministerijai pasiūlyta įsteigti Kraujo donorų registrą bei peržiūrėti ir patikslinti Kraujo donorystės įstatymo, Kraujo donorų registro nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kraujo donorystės įstaigų ir kraujo bankų veiklą, nuostatas.
Komitetai, praėjusią savaitę išklausę valstybinio audito ataskaitą "Nacionalinė aprūpinimo krauju sistema" ir išnagrinėję Valstybės kontrolės ir SAM pateiktą informaciją apie ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, atkreipė dėmesį, kad kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo, kraujo plazmos išvežimas iš šalies nėra pakankamai reglamentuotas.
Teisės aktai, anot komitetų, nenustato, kur kraujo plazma turi būti perdirbama, kada, kokie ir kiek iš kraujo plazmos pagamintų produktų turi būti grąžinta į Lietuvą.
Per ankstesnį posėdį paaiškėjo, kad iš perdirbtą kraujo plazmą ir jos tarpinius produktus pardavusio Kraujo donorystės centro reikalaujama į Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą grąžinti 660 tūkst. litų. Anot SAM, tokį sprendimą jau priėmė pirmosios instancijos teismas ir tokį žingsnį paragino Valstybės kontrolės auditoriai.
Pasak auditorių, 2007-2008 metais kraujo donorystės įstaigos, pardavusios plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, uždirbo pajamų, kurių panaudojimas nereglamentuotas ir nekontroliuojamas. Auditorių nuomone, kraujo donorystės įstaigos, pardavusios šviežiai šaldytą plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, PSDF biudžeto lėšas, panaudotas jos ruošimo sąnaudoms ir išdavimui apmokėti, turėtų grąžinti į PSDF biudžetą.
Anot auditorių, 2006-2008 metais iš Lietuvos išvežtos 42 tonos, arba du trečdaliai gydymui nepanaudotos šalies šviežiai šaldytos plazmos. Vis dėlto užsienyje iš jos pagamintų kraujo preparatų kiekis audituojamu laikotarpiu neatitiko jų poreikio Lietuvoje.
2006 metais iš šalies išvežta 39,1 proc. visos plazmos, 2007 metais - 39,6 proc., 2008-aisiais - 56,6 proc. Audito išvadose teigiama, kad vertindami jos išvežimo ir perdirbimo organizavimą 2006 - 2008 metais, auditoriai nustatė, kad kai kurių parvežtų kraujo preparatų (pavyzdžiui, protrombino komplekso ir albumino) kiekis gerokai viršijo gydymo įstaigose galimą suvartoti kiekį.
Panaikinta Nacionalinė kraujo programa buvo finansuojama iš PSDF biudžeto lėšų. Šiuo tikslu 2006 metais buvo skirta 31 mln. litų, 2007-aisiais beveik 39 mln. litų, 2008 metais - 36 mln. litų.
Lietuvoje kraujo donorystės paslaugas teikia Nacionalinis kraujo centras, bendrovė Kraujo donorystės centras Kaune ir jo skyriai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atskiri padaliniai.