Tačiau didžiausia problema – kaip sukontroliuoti, kad įstatymas veiktų. Ir šiandien gydytojus lankantys farmacininkai privalo būti registruojami specialiame įstaigos žurnale, tačiau tai nedaroma, nors vienas gydytojas kartais sulaukia net 5 atstovų.
Pacientų ligos istorijose – įtartini gydytojų sprendimai
Minėtos pataisos projekte nurodoma, kad vaistų reklamuotojų vizitai, kurių tikslas vienu metu susitikti tik su vienu ar dviem asmens sveikatos priežiūros specialistais, turinčiais teisę skirti vaistinius preparatus, ir suteikti jiems informaciją apie reklamuojamą vaistinį preparatą, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą yra draudžiami.
Taip bandoma užtikrinti, kad vaistų reklamuotojų apsilankymai asmens sveikatos priežiūros įstaigose netrukdytų gydytojams atlikti savo tiesioginių pareigų bei nepagrįstai nedarytų įtakos jų sprendimams.
Anksčiau galvota tokius vizitus apmokestinti. „Tačiau tai problemos neišspręstų. Gautųsi, kad farmacininkai tarsi nusiperka laiką, o jų papildomos išlaidos greičiausiai atsidurtų vaistų kainoje. Todėl apsisprendėme tokius vizitus tiesiog drausti. Gal mūsų siūlymas ir radikalus – kai kurie mus kaltina, kad tokie būsime Europoje pirmieji, betgi mes neketiname visiškai uždrausti farmacininkų ir medikų bendravimo.
Informaciją apie naujus vaistus farmacininkai galėtų teikti, pavyzdžiui, per bendrus susirinkimus įstaigoje, vadinamąsias penkiaminutes. Tačiau kai jie užsidaro dviese kabinete, kyla abejonių, ar ten keičiamasi tik darbine informacija“, - teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Anot pašnekovo, bėda ta, kad daugelyje šalių pačios gydymo įstaigos pajėgios siųsti gydytojus į tarptautines konferencijas. Kitur yra gera praktika, kad jeigu farmacininkai nori remti kokius nors medikų kongresus, jie tai daro ne tiesiogiai remdami gydytojus, o per universitetus ir asociacijas.
„Buvęs sveikatos apsaugos ministras netgi siūlė sudaryti bendrą fondą su valstybe šiam tikslui. Kas važiuos, spręstų kompetentinga komisija ir farmacininkai nebegalėtų vežti tų, kurie jiems palankūs. Tačiau tai privataus verslo santykis su gydymo įstaigomis, kurių dauguma taip pat nėra pavaldžios ministerijai, todėl šiuos santykius reglamentuoti labai sudėtinga. Nė neabejoju, kad dauguma konferencijų, į kurias važiuoja gydytojai, yra normalios. Jie iš tiesų parsiveža žinių ir jomis dalinasi, manau, korupcijos atvejų yra tik 20-30 proc., bet šaukštas deguto visada gadina visą statinę“, - svarstė M. Marcinkevičius.
Pavyzdžiui, įtarimas kyla, kai 10-čiai iš eilės pacientų gydytojas skiria tą patį vaistą, nepriklausomai nuo jų ligos sudėtingumo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai, pakėlus ligos istorijas, pastebima, kad krūvai pacientų be jokios motyvacijos ankstesnis vaistas pakeistas į vieną ir tą patį medikamentą.
„Ši įstatymo pataisa labiausiai nenaudinga neetiškoms kompanijoms. Pavyzdžiui, yra vaistų grupės, kurių patentas, kaip etinių vaistų, pasibaigęs. Todėl jie turėtų atpigti, bet vaistai vis tiek parduodami aukštesnėmis kainomis. Nepaisant to, jie gerai parduodami, nes labai daug investuojama į susitikimus su medikais bei jų „viliones“. Jei tokia firma mažintų vaisto kainą ir atitinkamai rinkodaros mastus, vaisto pardavimai kristų. Mat tektų konkuruoti su taip pat pigiais, tais pačiais bent kelių skirtingų kompanijų vaistais“, - pasakojo pašnekovas.
Įstatymas bus – bet ar veiks?
Kokia bus galutinė įstatymo redakcija, kol kas neaišku. Jį svarstyti bei savo versiją registruoti ketina ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Pasak komiteto pirmininko Antano Matulo, pirmiausiai reikia užtikrinti, kad įstatymas veiktų.
„Ir dabar ministro įsakymu nustatyta tvarka galėtų veikti pakankamai efektyviai, jeigu būtų kontrolė. Su gydytoju susitikti norintys farmacininkų atstovai privalo registruotis specialiame žurnale ir vyriausias gydytojas turi nurodyti, kada jie gali ateiti. Šios tvarkos nesilaikoma. Man asmeniškai keliose įstaigose teko paprašyti tokio žurnalo, pasirodė, kad per metus buvo registruotas vienas, du ar net nė vieno vizito.
Ir pats esu dirbęs vyriausiu gydytoju, todėl žinau, kad pas kai kuriuos aktyviausius gydytojus per dieną ateidavo po 4-5 atstovus. Pacientai nuolat skųsdavosi. Tie vizitai būna pakankamai įkyrūs ir „įdomūs“. Visiškai apriboti vizitų gal ir negalima, informacija apie naujus dalykus turi pasiekti gydytojus, o valstybė neturi tiek lėšų, kad juos supažindintų su nauja informacija. Tačiau šios informacijos pateikimas turi būti reglamentuotas kitaip nei dabar. Tuos masinius vizitus gydytojų darbo metu būtina nutraukti“, - sakė parlamentaras.
Anot jo, jei bus aiškiai pasakyta, kad farmacininkams negalima lankytis pas gydytojus šių darbo metu, o visuomenė apie tai žinos ir bus aktyvi, tuomet bus galima šią situaciją kontroliuoti. „Jei visuomenė nebus aktyvi, nesukontroliuos nei žiniasklaida, nei keli parlamento nariai“, - įsitikinęs A. Matulas.
Kol gydytojai priima, farmacininkai eina
Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorės Jolantos Dičkutės manymu, tokia įstatymo pataisa neišspręstų problemos, dėl kurios kyla daugiausiai triukšmo – esą farmacijų kompanijų atstovai užima pacientų laiką. „Negalima kaltinti vien farmacinių kompanijų atstovų, kad jie eina be eilės. Jei gydytojas priima, tai abipusė kaltė. Pagaliau gydytojai labai mielai vyksta į konferencijas, kurias jiems pasiūlo. Manau, kad vaisto rašymas recepte bendriniu pavadinimu jau išsprendžia korupcijos problemą ir nebereikia jokių papildomų sprendimų“, - teigė pašnekovė.
Ji kritikuoja draudimą susitikti su vienu mediku ir todėl, kad gydytojų darbo valandos skiriasi, todėl esą labai sunku juos surinkti į krūvą. Be to, tam tikrais atvejais vaistas įdomus tik konkrečios srities specialistui, kuris poliklinikoje gali būti tik vienas. Tuo tarpu farmacininkai į šiuos susitikimus žiūri kaip į edukacinės funkcijos atlikimą.
„Mes atnešame gydytojams naują informaciją, galiausiai surenkame informaciją apie vaistų nepageidaujamas reakcijas. Europos komisija tam teikia daug dėmesio, o Lietuva šioje srityje labai atsilieka. Realiai registruojama tik dešimtadalis nepageidaujamų reakcijų ir pusę jų surenka patys farmacininkai, atėję pas gydytojus“, - tikino J. Dičkutė.
EFA atstovė pripažino gaunanti signalų, kad už vaisto skyrimą gydytojui siūlomas atlygis, apie tai kalba patys gydytojai, tačiau nė vienas nenori to nepatvirtinti oficialiai. Taigi visi įrodymai tik netiesioginiai.
EFA priklausančios kompanijos yra patvirtinusios etikos kodeksą, kuriame draudžiama papirkinėti medikus. Netgi sudaryta etikos komisija, nagrinėjanti pažeidimus. Etiką pažeidęs farmacininkas ar bendrovė pirmiausiai gali būti įspėti, vėliau informacija apie pažeidimą gali nukeliauti į centrinę būstinę Europoje, jei ir tai nepadės – į Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federaciją, kurios rekomendacijomis remiantis ir buvo sudarytas kodeksas. Tačiau asociacijai bet kuriuo atveju priklauso ne visos Lietuvoje veikiančios farmacinės kompanijos.
