Kyšių praktiką nutrauktų savanoriškas sveikatos draudimas
„Reikia konstatuoti, kad yra įsigalėjusi bloga tradicija. Būčiau naivus sakydamas, kad mes tą klausimą išspręsime per mėnesį ar net per metus. Visada yra ir duodanti pusė, netgi tada, kai niekas neprašo duoti. Todėl turi abi pusės susimąstyti. Reikalingi tam tikri valiniai, teisiniai, politiniai sprendimai, kurie pašalintų šio reiškinio priežastis. Vienas iš tokių sprendimų – skatinti ir įgyvendinti savanoriško sveikatos draudimo sistemą. Tuomet paskata susimokėti papildomai, t.y. duoti kyšį, išnyksta.
Jeigu niekas nesikeis, ateityje planuojama įgyvendinti modelį, pagal kurį už daugelį paslaugų reikės papildomai oficialiai primokėti. Jis negaliotų vaikams, pensinio amžiaus ir socialiai remtiniems asmenims, kuriems valstybė privalo užtikrinti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas“, - teigė R. Šukys.
Anot DELFI konferencijos svečio, kitose ES valstybėse šie klausimai irgi yra sprendžiami per savanorišką papildomą sveikatos draudimą.
Kita vertus, išklausęs skaitytojo nuomonės, kad jei gimdymą priimančiam gydytojui neduosi nuo 600 iki 800 litų (kiek jis paprašys), nesitikėk normalios gimdyvės priežiūros, ministras pasidalino savo žmonos gimdymo istorija.
„Deja, ši situacija atspindi tikrovę. Ir man pačiam, kai mano žmona gimdė, teko su tuo susidurti. Buvo pasiūlyta atvažiuoti kitą rytą, nes niekam nebuvo duota kyšio. Tačiau grįždami namo iš vienos ligoninės užsukome į kitą – Jokūbo ligoninę Vilniuje, kurioje žmona pagimdė lygiai po valandos ir be jokio užmokesčio. Žmogiškasis faktorius galioja visais atvejais. Dėl to tenka tik apgailestauti, bet kartu ir pasidžiaugti, kad žmonės atlieka savo pareigą bet kokioje situacijoje ir be papildomo atlygio. Ši situacija buvo prieš 10 metų. Tikiuosi, kad nereikės dešimtmečio, kad ji pasikeistų“, - sakė ministras.
Tuo tarpu išguiti vaistų platintojus iš poliklinikų ir kitų gydymo įstaigų gydytojų kabinetų R. Šukys tikisi naująja receptų rašymo tvarka – kai bus rašomas ne vaisto pavadinimas, kuris esą dažniausiai būna tiesiogiai susietas su vaisto tiekėju ar gamintoju, o tik jo cheminė sudėtis.
Paklaustas, kaip ketina kovoti su korupcija savo vadovaujamoje ministerijoje ir partijoje, R. Šukys priminė nesąs operatyvininkas, todėl tuo neužsiimsiąs.
„Norint kalbėti apie korupciją mūsų partijoje, reikia remtis faktais, o aš tokių faktų nežinau. Kas žinoma, buvo viskas paviešinta. Mūsų partija niekuo nėra išskirtinė iš kitų organizacijų. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nėra jokia išimtis tarp kitų ministerijų. Apie visą ministeriją tikrai negalime spręsti pagal vieno asmens suklydimą. Galiu pažymėti, kad jeigu sužinosiu apie korupcinius veiksmus, juos viešinsiu ir tokių veiksmų netoleruosiu“, - tikino ministras.
Kadangi nuo balandžio 1 d. įsigalios daug naujų sprendimų, kurie turi būti įgyvendinami tęsiant sveikatos apsaugos reformą, R. Šukys neketina keisti didelės dalies komandos. Toliau dirbti pasiūlyta ir dviem dabartiniams viceministrams.
Medikų atlyginimai priklauso tik nuo įstaigos vadovo
Skaitytojams prisiminus jo atsistatydinimą iš vidaus reikalų ministro posto 2006 m. ir pasiteiravus, ar jis dabar neatsistatydins dėl kurio nors gydytojo klaidos, DELFI konferencijos svečias patikino, kad atsistatydino ne todėl, kad blogai dirbo.
„Buvo būtina parodyti, kad tokie išimtiniai įvykiai, koks įvyko Skuodo rajone – trijų vaikų žūtis, dėl kurios buvo kaltas policijos pareigūnas, pabėgęs iš įvykio vietos, yra išimtis, o ne taisyklė, ir toks atvejis sistemoje turi likti išimtimi. Deja, gydytojai nėra visagaliai, todėl negalima lyginti šitų situacijų, bet gydytojų klaidos, aplaidumas nebus toleruojami. Be to, gydytojai nėra tiesiogiai atskaitingi ministrui, jie patys ir jų gydymo įstaiga atsako už jų darbą“, - teigė ministras.
R. Šukys įsitikinęs, kad medikų atlyginimai turėtų būti reglamentuojami įstatymiškai. Tuomet esą didėtų ir slaugytojų atlyginimai. Anot jo, tai netolimos ateities klausimas.
„Kad situacija keistųsi, reikia daugybės įvairių sprendimų įgyvendinimo, tarp jų ir savanoriško sveikatos draudimo, teisingesnio gydymo įstaigų gautų pajamų paskirstymo pačiose įstaigose, ir dar, ko šiandien labai trūksta, įstatyminio darbo užmokesčio reglamentavimo gydymo įstaigose. Gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimų reguliavimas dabar priklauso nuo įstaigos vadovo, o ne nuo bendrų teisės aktų, nepaisant to, kad įstaigos nėra privačios, o išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų“, - sakė ministras.
