Šia liga serga maždaug kas antra 50-metė, kuriai ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, bei kas 5–6-ta gimdžiusi trisdešimtmetė, o tarp sulaukusiųjų 80 metų amžiaus vienas ar kitas šlapimo nelaikymo tipas nustatomas beveik 80 proc. moterų. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai.
Šlapimo nesulaiko apie 5 proc. mergaičių iki 14 metų, iki 10 proc. 15-24 metų merginų, iki 17 proc. 25-34 metų moterų ir iki 40 proc. vyresnių nei 34 metų moterų.
Šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti daug – gimdymas, menopauzė, šlapimo takų, nervų sistemos ligos (insultas, stuburo traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės operacijos, diabetas, padidėjusęs kraujospūdis, Alzheimerio liga, nutukimas, rūkymas, kavos, alkoholio, dirbtinių saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių ligos.
Susilpnėjus dubens dugno raumenims (po gimdymų), pakinta šlapimo takų padėtis, atsiranda šlaplės nepakankamumas. Tokios moterys nesulaiko šlapimo fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos ar net ramybės būklėje.
Pirmojo laipsnio šlapimo nelaikymas pasireiškia čiaudint arba kosint. Jei šlapimo nelaikymas yra antrojo ir trečiojo laipsnio, šlapimas nevalingai teka einant, sportuojant, šokant, ką nors keliant ar savaime.
Jei šlapimo nelaikomas dėl dirglios šlapimo pūslės, moterys nesugeba sulaikyti šlapimo atsiradus staigiam norui šlapintis. Nevalingai susitraukinėjant šlapimo pūslės raumeniui, moteris jaučia įsakmų norą šlapintis (negali plauti indų, girdėti tekančio vandens). Taip pat gali būti mišrus šlapimo nelaikymas.
Sergantieji šlapino nelaikymu slepia savo negalavimą. Tik 10-20 proc. sergančiųjų kreipiasi į gydytoją. Šlapimo nelaikantys žmonės bijo nueiti toli nuo namų, važiuoti visuomeniniu transportu, vengia eiti į svečius, moterys bijo lytinių santykių.
Pasak statistikos, pasaulyje moteris pagalbos į medikus kreipiasi maždaug po metų nekokybiško gyvenimo. Specialistai Lietuvoje teigia, kad mūsų šalies moterys kantresnės – ateina po trejų, kartais - net po keliasdešimties metų.
Pirmiausiai šlapimo nelaikančiai moteriai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą (mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą), keisti šlapinimosi režimą, skiriama speciali mankšta. Dubens dugno raumenų tonusą pagerina Kėgelio pratimai. Tai vienas populiariausių šlapimo nelaikymo gydymo būdų be vaistų. Ši speciali gimnastika, treniruojanti šlapimo pūslę palaikančius raumenis, laikoma ir efektyviausia profilaktikos priemone, užkertančia kelią šlapimo nelaikymui. Lietuvoje apie ją galima sužinoti pas ginekologą, urologą arba nemokamas konsultacijas šiais klausimais teikiančioje viešojoje įstaigoje „Inkocentras“.
Prireikus skiriamos fizioterapijos procedūros ir vaistai, veikiantys šlapimo pūslės raumenį. Jeigu nepadeda gydymas vaistais, kuriuos tenka gerti 3-6 mėnesius, rekomenduojama atlikti operaciją.
Taip teigia Tarptautinė uroginekologų asociacija, paskelbusi studijos apie šlapimo nelaikymo chirurginį gydymą ilgalaikio stebėjimo rezultatus, po operacijos 77 proc. pacienčių visiškai išgyja, 20 proc. gyvenimo kokybė žymiai pagerėja. Šie duomenys gauti Skandinavijoje 11 metų stebint moteris, kurioms atlikta minėta operacija.
Tokios operacijos atliekamos ir Lietuvoje. Tačiau jos nėra kompensuojamos valstybės ir pacientei kainuoja 1900 litų. Lietuvoje per metus vidutiniškai operuojama viena iš 50 moterų, kurios kreipiasi konsultacijos dėl šlapimo nelaikymo.
