Ponią Neringą neseniai prislėgė netikėta žinia. Atsinaujino jos sūnaus Martyno liga. 13-metis klaipėdietis Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre gydosi 1,5 metų. Būtent prieš tiek laiko Martynui diagnozuota ūmi leukemija.
„Buvome beveik pasveikę. Gydytojai paskyrė palaikomąjį gydymą. Po poros injekcijų turėjome pradėti gerti tabletes. Prieš kelias dienas sužinojome liūdną naujieną: liga atsinaujino. Dabar gydo kitokiais preparatais ir turbūt reikės spinduliavimo. Tęsime gydymą ir tikimės geriausio. Kitaip neįmanoma“, – išgyvenimais dalijosi Martyno mama Neringa.
Ligoninėje intensyviai gydomi dar 33 vaikai. Gaunantys palaikomąjį gydymą į ligoninę atvažiuoja pusdieniui – kad atliktų tyrimus. Iš viso Lietuvoje leukemija, dažnai vadinama kraujo vėžiu, serga apie 400 vaikų. Tai liga, kai kraujyje atsiranda nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), pakinta leukocitų skaičius, sutrinka jų funkcija, kaulų čiulpuose slopinama normalių ląstelių gamyba. Pakitusios ląstelės užima vis didesnį kaulų čiulpų plotą, mažėja normalių ląstelių. Šios ligos priežastis – genetiniai pakitimai. Pasak specialistų, leukemija yra klastinga liga. Atkritus galimybių pasveikti sumažėja.
Gyvybei pavojinga procedūra
Martynui gali būti paskirta ir kaulų čiulpų transplantacija. Šios griebiamasi tik kraštutiniu atveju, kai nepadeda jokie vaistai. Mat tai sudėtinga, brangi ir labai pavojinga procedūra. Pasak vaikų hematologės Jelenos Rascon, transplantacija yra didžiulė rizika – gali pasveikti, bet ir mirti.
Prieš transplantaciją vaiko kaulų čiulpai yra suardomi ar užslopinami, didelėmis chemoterapinių vaistų dozėmis, švitinant arba ne. To reikia norint sunaikinti organizme esančias vėžines ląsteles ir padaryti kauluose vietos naujiems kaulų čiulpams ar kamieninėms ląstelėms. Kartu slopinama vaiko imuninė sistema, todėl padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcijomis.
Kai kuriems vaikams laikotarpis po transplantacijos praeina sklandžiai, kiti patiria gyvybei pavojingų komplikacijų. Vieni pacientai išgyvena, kiti miršta. Pasak specialistų, neįmanoma numatyti, kuriam vaikui iškils problemų, taip pat nėra būdo nuspėti, ar atsiradusi komplikacija bus tik nemaloni, ar atneš mirtį.
Bėdos ieškant donoro
Jei Martynui prireiks operacijos, teks ieškoti kaulų čiulpų donoro. Jų yra daug, bet surasti tinkamą labai sunku. Medikai kaulų čiulpų donorų gali ieškoti visuose pasaulio donorų registruose. Mat visos duomenų bazės sujungtos į vieną tinklą. Bet ir tai negarantuoja sėkmės. „Įsivaizduokite, kad pasauliniame registre yra 12 mln. žmonių, o mes vis tiek donoro nerandame. Turi sutapti paciento ir donoro leukocitų antigenai. Rasti tokį – retas atvejis“, – pasakojo J.Rascon. Dažniausiai kaulų čiulpų donorai randami Vokietijoje, JAV, Austrijoje.
Leukemija sergantis vaikas negali ilgai laukti donoro. „Palyginti su suaugusiųjų, vaikų ligos yra ūmios, greitai progresuojančios, piktos. Suaugusieji kaulų čiulpų donoro gali laukti kelis mėnesius ar metus. Jei nustatoma, kad vaikui reikia transplantacijos, ją reikia atlikti būtent tuo metu.
Antraip persodinimas neturi prasmės. Liga per tiek laiko išsivysto tokios formos, kad transplantacija nebepadeda“, – pasakojo J.Rascon. Tiesa, pasaulio registruose donorų ieškoma tik tada, kai ligoniui netinka brolio ar sesers kaulų čiulpai. Būtent jų kraujas specialiu tyrimu tikrinamas pirmiausia.
Lietuvoje vaikų kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos jau 8 metus.
Neringai ir Martynui (kaip ir kitiems ligoniukams) labiausiai reikia teigiamų emocijų. Ir tai nėra tušti žodžiai. Pasak specialistų, kuo daugiau mama ir vaikas turi optimizmo, tuo lengviau sekasi gydyti ligą. Tai patikrinti psichologiniai dalykai.
