Ir paties chirurgo pagalbos gali prireikti ne vien dieną. O uždarius stacionarą, naktį chirurgai nebedirbs. Reiškia likusiems dirbti medikams dalinai surišamos rankos gelbstint, tarkim, insulto ištiktą, sutrikusio kvėpavimo, smarkiai sužeistą ligonį. Ligoninei vadovaujantis gydytojas nė neabejoja, kad neteks ilgai laukti situacijos, kada ligoninė dėl tokio taupymo bus bejėgė padėti žmogui tiek, kiek galėtų. Tada bus teismai. Nukentėję juos būtinai laimės. Teks mokėti nemažas sumas kompensacijų. Kažin, ar bus taupiau?
Pernai aparatūrai ir remontui išleisti pinigai - į balą
Ir jau visai keistai taupymo tema skamba besižvalgant tik į pernai suremontuotą Pakruojo ligoninės reanimaciją, operacinei supirktą naujutėlaitę įrangą. Tam gi irgi išleisti milijonai litų - kad ligoninė būtų saugi, kad medikai dirbtų su šiuolaikine įranga, kad būtų gerai ginkluoti kovoje su liga ir net mirtimi. "Dabar be pjūvių pilvo operacijoms skirtą aparatūrą teks uždengti celofanu ir užrakinti, o žmonės operacijų lauks ilgose kitų ligoninių eilėse", - sako chirurgai. Mat toks taupymo planas.
Baigusioms mokslus - bedarbių ir bedalių ateitis
Vien Pakruojo ligoninėje įspėjimus apie atleidimus jau gavo 23 chirurginio stacionaro slaugytojos, daugiau nei dešimt chirurgų. Gydytojai, dauguma važinėjantys į ligoninę, be darbo neliks. Daug blogiau slaugytojoms.
Moterys ilgus metus specializavosi tik chirurgijos srityje. Uždarius skyrių, savaime suprantama, jų įgūdžiai ir darbas niekam nebereikalingi. Šalyje bedarbių skaičiui artėjant prie trečdalio milijono, rasti darbą bažnytkaimyje nėra jokių galimybių.
Važinėti už minimalią ar vidutinę algą dirbti maždaug už 100 kilometrų esančioje kitoje ligoninėje paprasčiausiai neapsimoka. Pakruojo ligoninės chirurgijos skyriaus vyresnioji slaugytoja sako, kad visi pinigai, išleisti mokslams ir tobulinimosi kursams, bei prestižinei profesijai įgyti sugaištas laikas nueina vėjais. Moterys graudenasi, kad teks susitaikyti su bedarbių dalia. Tos, kurių vyrai neturi darbo, o vaikai maži - ruošiasi emigruoti.
Miesteliai tuštėja ir tuštės
Pakruojo ligoninės vyriausias gydytojas sako, kad ir taip senstanti provincija, parandanti savo inteligentiją ir jaunus žmones, tik greičiau nyks, mat gyvenimas, kad ir gražioje gamtoje yra niekam nepatrauklus, kai žino, kad arti nėra kvalifikuoto mediko, vaikų darželio, laisvalaikio centro, o jų nereikia, nes vis mažiau jaunimo. Aišku, tokį miestuką apeis ir bet kokios investicijos.
Senjorai bijo, kad važinėti gydytis toliau, tiesiog neturės už ką
Pagyvenusios moterys, kurios po operacijų guli rajonų ligoninėse, sužinojusios, kad tuoj uždarys šiuos skyrius, apsiverkė. Pakruojo rajono kaimo gyventoja retoriškai klausia: ,,kaip aš, sena moteris, nuvažiuosiu kojos operacijos į ligoninę už 100 kilometrų ir kada aš pristovėsiu ten ištįsusias eiles. Kas mane vežios, kai vaikai gyvena kitame Lietuvos gale?". Kita pensininkė sako, kad skurstantys jos artimieji negalės atvažiuoti lankyti, ji pati, gaunanti 600 litų pensijos, neišgalės važinėti gydytis į tolimesnę ligoninę.
Tuo tarpu Vyriausybės taupymo poziciją ginanti Sveikatos apsaugos viceministrė sako, žmonės, važinėdami į didžiąsias ligonines, gaus kur kas geresnes gydymo paslaugas, o uždarius skyrius rajonų ligoninėse, bus sutaupyta gerokai lėšų. Medikai tuo abejoja - mat chirurginių ligonių nesumažės nuo to, kad skyrius bus uždarytas, juos tik gydys kitur dirbantys chirurgai, o greitukė išlaidaus vežiodama.