Alternatyvioje medicinoje druska – vis dar vaistas

„Druskos vartojimo priešininkai neturi elementaraus supratimo apie fiziologinius procesus, vykstančius mūsų organizme. Paprastai druskos priešininkai – akademinių sluoksnių atstovai, bet labai siaurų sričių. O bendrosios praktikos gydytojai vadovaujasi jų nurodymais. Tuo tarpu druska buvo vertinama nuo seniausių laikų“, - įsitikinęs medikas.

Anot jo, joks chirurgas nepradeda rimtesnės operacijos, nesulašinęs bent 1-1,5 litro natrio chlorido tirpalo. Taip pat šis tirpalas lašinamas ilgos operacijos metu bei po jos.

„Paūmėjus astmai, per parą žmogui taip pat sulašinama apie 4-6 litrus tokio skysčio ir žmogus išvedamas iš krizės. Bet kad jam skirtų gydymą druska, kol jis dar visai neblogai jaučiasi, apie tai niekas nekalba. Dabar Europoje druska lygi arterinei hipertenzijai. Tačiau niekas nėra matęs, kad sulašinus su skysčiu 20 ar 30 g druskos, kam nors pakiltų kraujospūdis“, - teigė pašnekovas.

V. Stonkus įsitikinęs, kad druskos ribojimas skatina daugybės ligų atsiradimą, kurios vėliau gydomos ne druska ir vandeniu, bet medikamentais. Vandens ir druskos trūkumas gali pasireikšti galvos svaigimu, depresija, nerviniais sutrikimais, net sąnarių ligomis. „Pasaulyje yra nemažai holistinės medicinos centrų, kuriuose šios ligos gydomos paprasčiausiais būdais. Tuo tarpu pas mus žmonės perka brangius vaistus, kurie nepadeda“, - teigė medikas, plačiau druskos poveikį organizmui išanalizavęs savo knygoje „Bronchinė astma“.

Normaliai žmogui druskos pakanka. Visos bėdos, anot jo, prasideda, kai žmogus dėl kokio susirgimo papuola pas gydytoją. Vos tik žmogui truputį pakilo kraujospūdis, jam iš karto draudžiama vartoti druską. Taip pat yra daug vaistų, kurie šalina druską iš organizmo – pavyzdžiui, plečiantys bronchus, varantys šlapimą, antidepresantai ir kiti. O kai organizme sumažėja druskos, modifikuojasi vienas inkstų išskiriamas fermentas. Dėl to ir kyla kraujospūdis.

„Šiuolaikinė medicina pasiekė, kad neleidžia keistis fermentui. Beje, šio fermento taip pat yra ir plaučiuose, kur yra mažasis kraujotakos ratas. Kai kraujospūdis pakyla jame, žmogus pradeda dusti.

Žinoma, vien druskos trūkumu kraujospūdžio sutrikimų aiškinti negalima. Tai sudėtinga problema, susijusi su paveldėjimu ir kitais dalykais. Bet tai nereiškia, kad druskos vartojimą, esant šiai ligai, reikia mažinti. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad druska neturi jokios lemiamos įtakos kraujospūdžio padidėjimui. Taip pat tyrimai parodė, kad žmonės, kurie atsisako druskos, keturis kartus labiau rizikuoja patirti infarktą, jei serga išemine širdies liga“, - pasakojo pašnekovas.

Prieš pusryčius – 0,5 litro vandens su druska

Kiek per parą organizmui reikia druskos, anot V. Stonkaus, labai individualus dalykas. Japonai, kurių gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje, suvartoja iki 30 g druskos. Įvairiose šalyse mokslininkai nurodo skirtingą kiekį. Tačiau medikas tikina, kad yra tik keletas atvejų, kai organizme nuolat būna per didelis druskos kiekis. Vienas iš jų – kai neišnešioti naujagimiai per anksti pradedami maitinti karvės pienu. Tuomet vaikas gali būti neramus, prasidėti nerviniai sutrikimai, netgi koma. Jis gydomas lašinant druskos tirpalą, tačiau silpnesnį nei 0,9 proc. Mat nei staigiai sumažinti, nei staigiai padidinti druskos vartojimo negalima.

„Prieš pusryčius reikėtų neskubant išgerti pusę litro vandens, įpylus du trečdalius arbatinio šaukštelio druskos. Jeigu jums druskos trūksta, organizmas ją pasisavins, o jei per daug – ją išvarys. Organizme yra hormonas, kuris už tai atsakingas, - aiškino pašnekovas ir prisipažino taip rytą pradedantis daug metų. - Tačiau nereikia pamiršti, kad kalbame apie sveiką žmogų arba tą, kurio lėtinė liga tik pradinėje stadijoje. Bet jeigu jau yra širdies ar inkstų nepakankamumas, kiti pavojingi sveikatos sutrikimai, būtina tartis su gydytoju“.

Medikas pataria vartoti ne rafinuotą druską, o paieškoti neišvaizdžios pilkosios, kurioje dar yra organizmui reikalingų mineralų. Jūros druską taip pat galima naudoti, tačiau pastaroji turi daugiau rūšių mikroelementų nei yra žmogaus organizme, todėl dalis jų gali sukelti alergiją. Šiuo atveju būtų naudingiau pagulėti druskingoje vonioje, kurios metu organizmas per odą sugers 1-1,5 litro skysčio ir pasisavins reikalingus mikroelementus.

V. Stonkus taip pat primena ir vandens svarbą – ne veltui sveikiausia gauti druskos būtent su juo. Anot pašnekovo, jei skysčio organizmui užtenka, ryte išgėrus puslitrį vandens su druska po pusvalandžio jau norisi į tualetą.

Karštą dieną apie 0,9 proc. druskos tirpalo galima išgerti ir 2-3 litrus, taip pat daugiau tokio vandens reikia gerti susirgus, karščiuojant. Druska labai gerai naikina virusus ir bakterijas, todėl atsikosėjant skrepliai turėtų būti truputį sūrūs. Apie stiklinę vandens su druska verta pagalvoti ir po kavos puodelio. Mat kava yra stiprus diuaretikas. Druskos receptą medikas turi ir kamuojamiems nemigos – nepilnoje stiklinėje vandens ištirpinti pusę šaukštelio druskos. Tuo tarpu sutrikus virškinimui nuo pykinimo padeda duona su druska.

Kita nuomonė

Tuo tarpu druskos priešininkai per didelį druskos kiekį tiesiogiai sieja su padidėjusiu kraujospūdžiu, kuris laikomas pagrindiniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, kasmet sukeliančiu milijonus mirčių. Todėl nuo 2005 m. vyksta Supratimo apie druską savaitės, kurių metu žmonės informuojami apie per didelio druskos kiekio suvartojimo žalą sveikatai.

Pernai Pasaulinė veiksmų druskos ir sveikatos klausimais grupė (WASH) ištyrė 16 Jungtinės Karalystės (JK) restoranų druskos kiekį 96 populiariausiuose patiekaluose. Beveik trys ketvirtadaliai pagrindinių patiekalų turėjo ne mažiau 3 g druskos (didžiausia leistina 6-mečio ir pusė suaugusiojo paros normos). Trečdalyje patiekalų rasta 6 g ir daugiau druskos. Tai visa suaugusio žmogaus paros norma.

Anot grupės specialistų, per dieną privalu sunaudoti mažesnį už didžiausią leistiną paros druskos kiekį. Jų manymu, bent keliais gramais per dieną sumažinus druskos kiekį, gerokai sumažintume ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tuo tarpu vartojant 6 g ar daugiau valgomosios druskos, per keletą metų viršutinis kraujo spaudimas gali padidėti iki 10 mmHg. Be to, padidėjęs druskos vartojimas siejamas su inkstų akmenlige, osteoporoze (kaulų išretėjimu). Lietuvoje vidutiniškai suvartojama apie 11 g druskos per dieną.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (64)