Ne bet kokį skausmą malšina
„Susinervinau. Taip pradėjo diegti širdį, pasidarė silpna. Galvojau, kad nugriūsiu. Gerai, kad turėjau validolio. Padėjo“, – tikino Janina iš Radviliškio rajono. Moters širdis šlubuoja. Į gydytojus nesikreipia – tiek ūkio darbų, kad nėra kada.
Ir kam to reikia, jei validolis padeda.
Kaip žinia, validolis jau seniai pripažintas maisto papildu. Žmogaus savijauta gali pagerėti ir kreidos suvalgius. Kreida šiame kontekste – placebas, arba netikras vaistas. „Dešimčiai močiučių duokime išgerti validolio, o kitoms dešimt – po kreidos tabletę, tokio pat skonio ir išvaizdos kaip validolis.
Kaip manote, kuo šis tyrimas baigtųsi? Greičiausiai 51 proc. ar dar daugiau močiučių, išgėrusios kreidos tabletę, pasijaustų geriau“, – pasakojo Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas Leonas Valius.
Profesorius sutinka, kad paprastais milteliais galima numalšinti skausmą. Tačiau ne bet kokį. „Tik tokį, kurį sukelia nervinė įtampa, nuovargis, stresas, t. y. kuris iš dalies priklauso nuo mūsų smegenų. Jei žmogus, gerdamas placebą, tiki, kad padės, jis veiks.
Bet tokie preparatai tinka ne visais atvejais. Jokiu būdu jais negalima gydyti artrozės – sąnario kremzlės dilimo ir atrofavimosi. Valgydamas miltelius nepagydysi vėžio, rotoviruso infekcijos ar plaučių uždegimo. Kita vertus, ne visi, kurie serga plaučių uždegimu ir negeria antibiotikų, miršta. Organizmas natūraliai apsisaugo. Natūrali savisaugos reakcija taip pat įeina į placebo sąvoką“, – pasakojo L.Valius.
Naudojasi vaistų pardavėjai
Placebo efektu dažnai naudojasi reklamuojamų vaistų pardavėjai. Mat dažniausiai reklamose siūlomi maisto papildai ir kiti panašūs preparatai, kurių poveikis klinikiniais tyrimais neįrodytas. O receptinių vaistų reklamuoti negalima visoje Europos Sąjungoje. „Visi vaistai, registruoti kaip receptiniai, yra ištirti. Jų efektyvumas patikrintas ir įrodytas“, – sakė L.Valius. Šie tyrimai vyksta taip: pirmiausia preparato geria savanoriai, o tyrėjai vertina, ar vaistas efektyvus. Paskui analizuoja, kiek vaistas veiksmingas, jei jo geria pacientai, kuriems šis ir yra skirtas, pavyzdžiui, sergantys cukriniu diabetu.
Tuomet lygina poveikį jau su esančių rinkoje vaistų. Ir tik tada tiria, ar naujieji yra saugūs ir kiek veiksmingi.
Kam tokie tyrimai reikalingi? Įrodyti ir pagrįsti vaisto efektyvumui. „Vaistas gal ir geras, bet tam tikromis sąlygomis visiškai neveikia. Tarkime, eritromiciną reikia gerti prieš valgį. Išgertas valgant ar pavalgius antibiotikas neveiks. Vaistą suardo skrandžio fermentai“, – pasakojo medikas.
Svarbu pasitarti su šeimos gydytoju
Placebo efektas pasireiškia geriant nereceptinius vaistus. Ypač tai tinka gydantis psichologines ligas ar funkcinius sutrikimus, tokius kaip sutrikęs virškinimas. „Štai reklamuojami jogurtai, gerinantys virškinimą. Aš nežinau, ar moksliškai įrodyta, kad šie preparatai tikrai veikia. Gerdamas tokį jogurtą tiki, kad padės, ir padeda“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau, anot jo, gerti reklamuojamus vaistus nepasitarus su šeimos gydytoju rizikinga. „Pavyzdžiui, reklamuojami vaistai, padedantys išsaugoti vyriškumą. Graži reklama. Bet gal tas vaistas tinka tik tam tikrais atvejais. Patarčiau ne juos gerti, o kreiptis į urologą ar šeimos gydytoją. Jis įvertins, nustatys, kokia problema: adenoma, vėžys ar impotencija, ir paskirs tinkamą gydymą“, – patarė L.Valius.
Jis pats nieko prieš placebą neturi. „Viskas, kas padeda pacientui, šaunu. Būna, kad padeda pokalbis ir geras žodis. Čia irgi placebas. Bet paprastam žmogui patarčiau mažiau klausyti reklamos, o labiau gydytojų“, – sakė profesorius.
Tai įdomu
Sidnėjaus universiteto mokslininkai įrodė, kad placebo efektui pasireikšti nebūtina pacientui duoti net paprastų miltelių. Buvo atliktas toks eksperimentas: vienai grupei pacientų vaistai leisti kompiuterizuotai, pacientams to nežinant, o kitai grupei tuos pačius vaistus leido gydytojas. Paaiškėjo, kad pastarieji jautėsi geriau.
