Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje vidaus ligų gydytoja Viktorija Matulevičienė sakė, kad kartais medikams tenka traukte ištraukti iš pacientų informaciją apie vidurių užkietėjimą, kraujavimą tuštinantis, neįprastos formos išmatas ar kitus pakitusius tuštinimosi įpročius.
"Nėra gėdingų ligų", - tikino ji, ragindama pacientams patiems apie tai kalbėti.
Vilniaus universiteto onkologijos instituto chirurgijos klinikos vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius tikino, kad storosios žarnos vėžys, kuriuo dažniausiai serga 50 metų perkopę gyventojai, yra antras pagal dažnumą onkologinis susirgimas, kurio atvejų skaičius nuolat auga.
Lietuvoje šia vėžio forma serga 3-6 proc. žmonių, kasmet nustatoma 1500 naujų šios ligos atvejų, nuo jos kasmet miršta apie 1000 pacientų.
Anot V.Matulevičiūtės, vidurių užkietėjimas gali būti ne tik storosios žarnos vėžio simptomas, bet ir rizikos veiksnys. Gydytoja paragino imtis profilaktikos priemonių: stengtis judėti, ne tik sėdėti, sveikai maitintis, vartoti skaidulinius produktus, o kilus įtarimų, kreiptis į gydytojus.
Pasak Lietuvos gastroenterologų draugijos viceprezidento Jono Valantino, šios ligos rizikos grupės - vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tie, kurių giminaičiai sirgo šia liga, sergantieji kitomis virškinimo trakto ligomis. Jaunesni žmonės, kuriems sutrinka tuštinimasis, esą dažniau gali sirgti kitomis, ne onkologinėmis, ligomis.
Anot jo, didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių turi storosios žarnos polipus, iš kurių gali išsivystyti storosios žarnos vėžys. Tačiau esą nėra konkretaus simptomo, kuris gali parodyti šios onkologinės ligos atsiradimą: mažiau nei pusė ja susirgusiųjų jaučia skausmą, pasireiškia tuštinimosi sutrikimai, atsiranda kraujas, silpnumas.
Vilniaus ir Kauno apskrityse vykdoma prevencinė šios ligos programa - vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės gali kreiptis į šeimos gydytoją, ir jiems gali būti skirtas tyrimas dėl storosios žarnos vėžio.