"Atsižvelgdama į nevienareikšmį visuomenės požiūrį, Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apibrėžė partnerių sąvoką: tai moteris ir vyras, sudarę santuoką arba įteisinę partnerystę", - rašoma SAM išplatintame pranešime.
Jame teigiama, kad pagalbinį apvaisinimą leidžiant tik santykius įteisinusioms poroms, "siekiama atsižvelgti į vaiko interesus augti pilnoje šeimoje".
Ketvirtadienį Vyriausybei pateiktame projekte taip pat leidžiamas daug diskusijų visuomenėje sukėlęs embrionų užšaldymas, "siekiant apsaugoti moters sveikatą ir mažinti pacientų išlaidas vaistams ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti".
Vyriausybei ir Seimui pritarus SAM pateiktam įstatymo projektui, Lietuvoje surogacija būtų draudžiama. Projekte teigiama, kad "sandoriai, pagal kuriuos viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti kūdikį ir jį pagimdžiusi perduoti kitam asmeniui, atsisakydama savo teisių ir pareigų pagimdytam vaikui (surogacija), yra niekiniai ir negalioja."
Įstatymo projekte numatomi du pagalbinio apvaisinimo būdai: moters kūne ir ne moters kūne, naudojant partnerio ar kito lytinių ląstelių donoro lytines ląsteles. Jų donorams keliami būtų keliami su sveikatos būkle susiję reikalavimai.
Liberalcentristo A.Čapliko pasirašytame projekte taip pat siūloma, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tada, kai moters ir (ar) jos partnerio nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais.
Su lytinių ląstelių banku sutartį dėl lytinių ląstelių paėmimo ir laikymo naudojimui ateityje galėtų sudaryti kiekvienas pilnametis veiksnus asmuo, jeigu dėl esamos sveikatos būklės ar galimų sveikatos sutrikimų kiltų pagrįstų abejonių dėl jo vaisingumo ateityje.
Pasak SAM, moters, kuriai leidžiama atlikti pagalbinį apvaisinimą, amžius taip pat būtų apibrėžtas: ji turėtų būti pilnametė ir ne vyresnė nei 50 metų amžiaus.
Vyriausybei pritarus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, jis bus perduotas svarstyti Seimui.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti dar 2003-aisiais, tačiau buvo grąžintas tobulinti.
Pernai rugsėjį ministerija skelbė, kad A.Čapliko sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūlyta įteisinti lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp partnerių, leisti embrionus šaldyti ir neriboti sukuriamo kiekio.
Tuo metu alternatyviuose projektuose reikalauta lytinių ląstelių donorystę leisti tik tarp partnerių, drausti embrionų šaldymą ir sukuriamų embrionų kiekį apriboti iki trijų.
A.Čaplikas tuomet teigė, kad svarbiausia priimti šį įstatymą, kadangi šiuo metu pagalbinis apvaisinimas reglamentuojamas vieninteliu teisės aktu - ministro įsakymu.
"Visi žino, kad realiai dirbtinis apvaisinimas šalyje vyksta, tačiau procesų kontrolės mechanizmo nėra. Manau, kad būtina kuo greičiau įstatymiškai reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo procedūras, nes tik aiškus teisinis reglamentavimas gali padėti užbaigti su šiuo opiu klausimu susijusias visuomenę skaldančias diskusijas", -sakė sveikatos apsaugos ministras.
2009 metais visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės RAIT Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 48 proc. apklaustųjų pritaria, kad pilnos tradicinės (moteris ir vyras) šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, galėtų pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu.
Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų dirbtiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena.