„Mūsų saugyklos beveik sausakimšos kraujo ir jo preparatų. Kai kurių galiojimas baigiasi, turėsime išmesti. Todėl negalime kaupti dar didesnių atsargų“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio kraujo centro donorų ir kraujo komponentų gamybos skyriaus vedėja Danutė Motuzienė.

Tačiau tokiais stebuklais, kai nemokamų donorų kraujo ne tik netrūksta, bet dar ir per daug, prasidėję metai šiurpina ligonius ir medikus.

Mat tai įvyko dėl to, kad valdžia nuo šių metų sumanė taupyti ir kraują, kuris reikalingas onkologiniams, chirurginiams ir kitiems ligoniams gydyti. Tiksliau – taupomi pinigai, už kuriuos buvo perkamas kraujas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtino indikacijas, kai ligoniui gali būti atliekamas kraujo perpylimas ar skiriami kraujo preparatai – eritrocitai, trombocitai, plazma.

Be to, ligoninės iš kraujo centrų nebegauna kraujo ir jo komponentų nemokamai – ligonių kasos jo nebenuperka. Jos dabar privalo pirkti pačios, tačiau stokodamos pinigų neišgali įsigyti tiek, kiek jo reikia.

Medikai ligoniams mirti neleidžia. Patiems sunkiausiems nuperka kraujo, bet neduoda jo tiems, kurių sveikatos būklę galėtų pagerinti, kaip darydavo dar pernai.

Gydymo įstaigos gal kraujo ir įpirktų, jeigu jo kaina, palyginti su praėjusiais metais, SAM sprendimu, nebūtų pakelta kelis kartus. Už pernai 70 litų kainavusi kraujo maišelį šiemet nereikėtų mokėti 260 ir daugiau litų, priklausomai nuo kraujo komponentų sudėties.

Kadangi auksiniu tapusį kraują medikai ligoniams pila rečiau, Panevėžio kraujo centre susidarė jo perteklius.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas aiškina, kad gydymo įstaigoms už ligonių, kuriems reikalingas donorų kraujas, gydymą bus daugiau mokama, t. y. padidinta paslaugos kaina. Tačiau pastarosios teigia, kad ji toli gražu nepadengs kraujo pirkimo išlaidų.

Tikėtina, kad medikams teks spręsti dilemą – susimažinti atlyginimus, kad nupirktų daugiau kraujo ligoniams, arba įsigyti kraujo mažiau, bet uždirbti tiek pat. Ar verta spėlioti, ką jie rinksis?

Kol kas vadovaujasi sąžine

Panevėžio apskrities ligoninės Onkologijos skyriaus vedėja Birutė Šimkienė teigė, kad naujoji tvarka onkologams tiesiog suriša rankas. Pasak jos, iki šiol gydytojai rūpinosi, kad ligonių, kuriems taikoma chemoterapija, hemoglobinas būtų 100 g/l ir didesnis.

Kai kraujas stiprus, chemoterapija veiksmingesnė. Tad ligoniams skirdavo reikalingų kraujo komponentų.

Pagal naujas indikacijas, gerinti ant mažakraujystės ribos balansuojančiųjų kraujo jie neturėtų. Tačiau onkologai klausia, kur jiems dėti sveiką protą ir sąžinę, kurie sako, kad žmogui galima padėti.

Neseniai B.Šimkienė skyrė kraujo preparatų vienai ligonei, kurios hemoglobino rodikliai (apie 88 g/l), sveikatos apsaugos funkcionierių akimis, nebuvo kritiški ir ji galėtų apsieiti be donoro kraujo.
Tačiau gydytoja vis tiek skyrė, nes ligonės Vilniuje laukia sudėtinga operacija.

Onkologė puikiai supranta, kokios gali būti pasekmės, jeigu ši moteris ant operacinio stalo atsiguls nusilpusi. Tačiau formaliai medikė būtų visiškai teisi, jeigu būtų nusprendusi nepilti ligonei kraujo.
Ji būtų sutaupiusi ligoninei pinigų.

Vienas maišelis kraujo preparato, priklausomai nuo jo sudėties, kainuoja 260–290 litų. Ligoniui, kad būtų gerokai pakeltas hemoglobino kiekis kraujyje, reikia 3–4 maišelių.

„Kai kuriems onkologiniams ligoniams kraujo pylimą galėtų pakeisti vaistas eritropoetinas, kuris anksčiau buvo kompensuojamas, o dabar ne. Jis labai brangus, todėl žmonės neįperka. Tiesa sakant, daugelis neįstengia nusipirkti ir kelias dešimtis litų kainuojančių vaistų, ką jau kalbėti apie brangesnius“, – paaiškino B.Šimkienė.

Onkologė svarstė, kad nori nenori gydytojams teks pyktis su savo sąžine ir taupyti kraują. Kitaip esą ligoninė nepakels finansinės naštos.

Nesuinteresuoti nemokama donoryste

Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Eugenija Reinikovienė teigė bent jau kol kas nesukanti sau galvos apie pinigus.

„Mūsų ligoniai sunkūs. Visi, kuriems reikia kraujo, jį gauna. Nei anksčiau, nei dabar jis nebuvo be reikalo pilamas“, – tikino ji.

Reanimatologė tik stebėjosi kelis kartus išaugusia kraujo komponentų kaina.

„Kraujas daugiausia nemokamų donorų, o jo kaina – kosminė“, – sakė ji.

Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiasis chirurgas Remigijus Samuolis mėgino negąsdinti ligonių – sakė, kad jiems gydytojai neleis mirti, bet prisipažino, kad naujoji tvarka kelia nerimo.

Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Albinas Ivonaitis neatmeta galimybės, kad teks kreiptis į ministeriją su prašymu koreguoti naująją tvarką.

Jo teigimu, padidėjusios gydymo paslaugų kainos nekompensuos išlaidų kraujo ir jo komponentams pirkti. Apskaičiuota, kad ligoninei per metus tam papildomai prireiks maždaug 400 tūkstančių litų.

„Įstaigai tai – dideli pinigai. Vadinasi, ko nors turėsime atsisakyti, šį tą mažinti. Mums iš tiesų neramu“, – kalbėjo pavaduotojas.

Medikai prisipažino, kad jie dabar visai nesuinteresuoti prašyti ligonių artimųjų nemokamai duoti kraujo. Pasak jų, jokio skirtumo, nes bet kokiu atveju kraujo teks pirkti.

Gydytojai nežino, kaip paaiškinti ligonių giminėms, kurie siūlosi dovanoti savo kraujo, kad sergančiajam jo nepils, nes už nemokamai duotąjį vis tiek turės mokėti Kraujo centrui.

Kraujo centrui irgi bėda

Panevėžio kraujo centro donorų ir kraujo komponentų skyriaus vedėja D.Motuzienė sakė, kad ne pyragai ir jiems. Nors kraujo kaina didesnė, jo gydymo įstaigos nebeperka.

„Anksčiau, pavyzdžiui, Panevėžio apskrities ligoninė, iš mūsų per dieną paimdavo 10 ir daugiau maišelių kraujo per dieną, o dabar – tik vieną kitą. Mažiau ima ir kitos apskrities gydymo įstaigos“, – kalbėjo ji.

Panevėžio kraujo centras šių metų sausio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kur kas mažiau paėmė kraujo iš donorų ir išdavė gydymo įstaigoms. 2009 metų sausį buvo 4 tūkstančiai 596 donacijos, gydymo įstaigoms atiduotos – 996. O šiemet sausį – 3 tūkstančiai 668 donacijos, atiduotos – 664.

Be abejo, kraujo poreikis visus metus nebūna vienodas ir nėra prognozuojamas. Vienąkart jo prireikia daugiau, kitąkart – mažiau. Tačiau Panevėžio kraujo centro darbuotojai neabejoja, kad gydymo įstaigos iš karto suskato taupyti.

Kraujo centre kraujas ir jo komponentai pradėti pilstyti į specialius maišelius, kuriuose pailgėja jų galiojimo laikas iki 49 dienų. Kraujo centro darbuotojai neslepia, kad bus labai apmaudu pasibaigus galiojimui maišelius išmesti. Šaldytuvai jau dabar artipilniai.

Panevėžio kraujo centro duris varstantys nemokami kraujo donorai išeina nustebę: to dar nebuvo, kad medikai atsisakytų dovanojamo kraujo.

Išvadas padarys po trijų mėnesių

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas:

„Pakeitėme tvarką, atsižvelgdami į Valstybės kontrolės rekomendacijas. Kontrolė nustatė, kad valstybės lėšos kraujui ir jo komponentams pirkti panaudojamos neracionaliai.

Kraujo kaina dabar yra įskaičiuota į bendrą paslaugos kainą. Taigi gydymo įstaigos nuostolių neturi patirti. Ligoninės pačios gali kontroliuoti ir pirkti kraujo tiek, kiek joms reikia.

Netiesa, kad kraujas ir jo komponentai pabranginti keletą kartų, viskas įskaičiuota į įkainį. Ligoninės privalo gerai įvertinti kraujo poreikį ir nepirkti, kiek pakliuvo.

Kita vertus, mechanizmas tik pradeda veikti. Reikia stebėti, kaip jis veikia. Tada bus galima daryti išvadas.

Nemanau, kad pacientai nukentės. Kai tik įgyvendiname kokią naujovę, iškart pasigirsta kalbų, kad nukentės pacientai. Jeigu viską darytume taip blogai, tai šiandien jau sveikų žmonių Lietuvoje nebūtų."

Siūlo netriukšmauti

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas:

„Suprantama, kad anksčiau medikams buvo patogiau. Ligonių kasos kraują iš kraujo centrų pirkdavo centralizuotai – kiek jo reikia, tiek yra. Dabar situacija kardinaliai keičiasi. Medikai turės atsakingiau įvertinti, ar iš tiesų ligoniui reikia kraujo.

Kaip sakoma, kada pats už pietus moki, tai ir suvalgai mažesnę porciją. Ne paslaptis, kad anksčiau ligoninės užsisakydavo daugiau kraujo, nei reikia.

Tačiau ligoninės iš tiesų gali turėti finansinių problemų įsigydamos kraujo iš centrų. Paslaugų kainos buvo pakeltos, bet sumažintas balo įkainis. Kitaip sakant, joms lyg ir buvo duota daugiau pinigų, bet paskui dalis vėl atimta. Taigi realiai joms pinigų beveik ir nepadaugėjo."