Gripas – viruso sukeliama liga. Šio viruso neįveikia įprasti priešvirusiniai vaistai, nes jis greitai keičia savo struktūrą. Apie šios klastingos ligos dažniausiai sukeliamas komplikacijas, gydymą, grįžimą į įprastą gyvenimo vagą kalbamės su Pašilaičių šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Dovile Kanišauskiene.
- Tiek pandeminio, tiek sezoninio gripo dažniausia komplikacija – bronchitas ir plaučių uždegimas. Ar tai sunkiai išgydomos ligos?
- Gripo komplikacijų sunkumą ir ligos baigtį dažniausiai lemia gripu susirgusio žmogaus imunitetas, amžius, kitos ligos ir gydymo pradžia. Didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu turi vyresnio amžiaus žmonės (vyresni kaip 65 metų), maži vaikai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis). Pacientų, priskiriamų rizikos grupei, gydymas yra sudėtingesnis, ilgiau užsitęsia, dažniau pasitaiko mirties atvejų.
Ūminis bronchitas – dažniausiai infekcinis apatinių kvėpavimo takų (bronchų) uždegimas. Ūminiu bronchitu susirgęs žmogus gali gydytis namie. Gydymui skiriami įvairūs ligos simptomus palengvinantys vaistai. Atsiradus bakterinės infekcijos požymiams, būtina gerti antibiotikus. Ūminis bronchitas retai komplikuojasi į plaučių uždegimą arba ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Plaučių uždegimas (pneumonija) – ūminis infekcinis plaučių audinio pakenkimas, kai plaučių alveolėse susikaupia uždegiminių ląstelių ir skysčio bei sutrinka normali kraujo dujų apykaita. Dauguma ligonių, sergančių plaučių uždegimu, gali būti gydomi ambulatoriškai.
Jeigu per 3 paras paciento būklė negerėja ar pradeda blogėti, tolesniam gydymui jis yra siunčiamas į ligoninę. Rizikos grupei priskiriami žmonės bei visi sergantieji sunkia pneumonija turi būti gydomi ligoninėje. Mirtingumas nuo sunkaus plaučių uždegimo (ne tik atsiradusio dėl gripo) siekia 30–40 proc.
- Kokiais vaistais ir kiek laiko plaučių uždegimas turi būti gydomas?
- Plaučių uždegimas gydomas plataus veikimo spektro antibiotikais, kurie parenkami pagal numanomą (labiausiai tikėtiną) ligos sukėlėją. Nesunkus plaučių uždegimas gydomas geriamaisiais antibiotikais, o sunkus – leidžiamais į veną ar raumenis. Paprastai, kai ligonis nebekarščiuoja ir plaučiuose išnyksta karkalai, antibiotikai skiriami dar 3–5 dienas. Pneumonijos gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Dažniausiai antibiotikai skiriami 10–21 dieną. Gydymo pabaigoje dar kartą padaromas rentgeno krūtinės ląstos tyrimas. Papildomam gydymui, atsižvelgiant į varginančius simptomus, gali būti skiriami atsikosėjimą lengvinantys, bronchus plečiantys vaistai, ligoniams reikėtų gerti daug skysčių.
- Sergant bronchitu ar plaučių uždegimu, kartais svyruoja kūno temperatūra. Ką tai reiškia?
- Neaukštos kūno temperatūros svyravimai, susirgus minėtomis ligomis, pasitaiko gana dažnai. Paprastai pradėjus gerti antibiotikus aukšta temperatūra per keletą dienų nukrinta iki normalios arba kurį laiką svyruoja: ryte būna normali, o vakare pakyla iki 37,1 – 37,2°C. Temperatūros svyravimams įtakos gali turėti sunki ligos forma, silpna imuninė sistema, gydantis į organizmą patekusi nauja infekcija. Tačiau sergant pneumonija arba bronchitu negalima išskirti neaukštos svyruojančios temperatūros kaip atskiro simptomo, kuris rodytų, kad žmogus nesveiksta. Jeigu žmogus neblogai jaučiasi, gydytojas tikrindamas plaučius nebeaptinka karkalų, bendras kraujo tyrimas ir kontrolinė (atlikta po gydymo) plaučių rentgenograma yra be pakitimų, tik kartais pakylanti neaukšta temperatūra paprastai per keletą savaičių normalizuojasi savaime.
- Kada žmogus laikomas galutinai pasveikęs ir gali grįžti prie įprasto gyvenimo – darbo, mokslo, sportavimo?
- Žmogus laikomas pasveikusiu, jeigu jis nebekarščiuoja, plaučiuose išnyksta karkalai, gaunamas normalus kraujo tyrimas, o atliktoje kontrolinėje krūtinės ląstos rentgeno nuotraukoje nebelieka uždegiminių pakitimų plaučiuose (infiltracijos). Persirgęs pneumonija žmogus dar apie mėnesį gali greičiau pavargti, didesnio fizinio krūvio metu jausti silpnumą, varginti nestiprus kosulys ar krenkštimas (pavyzdžiui, įkvėpus šalto oro). Atsigavimo po ligos trukmė yra individuali ir priklauso nuo bendros sveikatos būklės, buvusios prieš susergant pneumonija, persirgtos ligos sunkumo, gydymosi antibiotikais kurso.
- Ar įmanoma išvengti gripo komplikacijų?
- Pirmiausia reikėtų stengtis išvengti gripo. Tam tinka visos įprastinės priemonės: dažnai plauti rankas, vengti masinių žmonių susibūrimo vietų epidemijos metu, stiprinti sveikatą – grūdintis, valdyti stresą, sveikai ir visaverčiai maitintis, būti fiziškai aktyviems. Veiksminga medikamentinė priemonė – skiepai nuo gripo. Todėl rizikos grupei priklausantiems žmonėms (vyresnio amžiaus arba turintiems lėtinių gretutinių ligų, sergantiems onkologinėmis ligomis), dažnai kvėpavimo takų ligomis sergantiems vaikams reikėtų skiepytis nuo gripo. Susirgus gripu iš karto reikėtų pradėti gydytis, gerti daug skysčių, gulėti lovoje.
Sveikatai negerėjant (nekrintant temperatūrai, atsiradus stipriam kosuliui, dusuliui, krūtinės skausmui) reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Didelę riziką susirgti plaučių uždegimu turintiems asmenis rekomenduojama skiepytis ne tik nuo gripo, bet ir nuo dažniausiai pneumoniją sukeliančios bakterijos – streptokoko. Skiepijama polivalentine pneumokokine vakcina. Žmonėms, turintiems silpną imunitetą, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, galima vartoti imuninę sistemą stimuliuojančius preparatus, kurių sudėtyje yra 4–8 bakterijų ekstraktų arba ribosomų. Atlikti tyrimai rodo, kad, vartojant šiuos preparatus, kvėpavimo takų ligomis susergama rečiau.
