Nuspręsta, kad krizės metu reikia valyti tik centrines užpustytas gatves ir šaligatvius, kuriais eina daugiausia žmonių. Miesto Savivaldybės klerkai aiškina, kad taip bus sutaupyti keli šimtai tūkstančių litų. Tačiau jie neskaičiuoja prarastų milijonų už lūžusių kaulų gydymą.
Pasak medikų, šiemet patyrusiųjų traumas ketvirtadaliu daugiau nei pernai, daugiausia atvežama dėl šlaunikaulio lūžių. Beje, tokio paciento gydymas ligoninėje kainuoja per 4 tūkstančius litų. Ir dar kainuoti gali daugiau, jeigu traumuotas žmogus nuspręs tęsti gydymą sanatorijose. Tuomet gydymui teks išleisti per 10 tūkstančių litų. Be to, didžioji dalis pinigų už tokį gydymą mokama iš teritorinių ligonių kasų.
Panevėžio apskrities ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Robertas Lapka „Panevėžio balsui“ sakė, kad traumuotų dėl slidžios gatvių, šaligatvių dangos per parą paguldoma apie 10 pacientų.
„Šiuo metu dėl įvairių lūžių, – sakė medikas, – skyriuje guli per 36 ligonius. Tačiau nepamirškite, kad dar kita dalis išleidžiama gydytis namo. Visi matome, kad žiema dar nesibaigia, o gatvėse slidu. Todėl tokių traumuotų žmonių bus dar daugiau, o gydymas kainuos nemenkus pinigus. Valdžia taupo nevalydama gatvių, tačiau pamiršta, kad per savaitę gydydami ligonius prarandame kelis šimtus tūkstančių litų.“
Gali paduoti į teismą
Panevėžio apskrities ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas R. Lapka dienraščiui sakė: „Teko girdėti, kad tokiam žingsniui ruošiasi Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Kaip elgsis Panevėžio teritorinė ligonių kasa, nežinau. Neteko girdėti. Tačiau manau, kad vertėtų pabandyti taip daryti. Juolab kad skyriuje gulintys pacientai keiksnoja miesto Savivaldybę ir kaltina valdžią traumas patyrę todėl, kad nebuvo valomos gatvės bei šaligatviai.“
Kalba buvo
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė aiškino, kad buvo tokia kalba – paduoti į teismą miesto Savivaldybę.
„Tačiau tai tik kalba, bet dar tokio veiksmo nesiėmėme, – sakė ji. – Neaišku, kiek traumų ir kokiose vietose patyrė žmonės. Be to, reikia žinoti, ar tas vietas, kuriose tos traumos įvyko, turėjo valyti Savivaldybei pavaldžios įmonės. Yra visokių kliūčių. Beje, dar negavome iš miesto ligoninės 2009 metų gruodžio mėnesio suvestinės. Kai ją gausime, bus aišku, kiek žmonių, patyrusių traumas, gydoma buvo ir kiek lėšų buvo išleista jiems gydyti. Todėl ir sakau, kad apie teismą buvo tik kalba. Pirmiausia reikia sulaukti suvestinės iš ligoninės.“
Mąsto paduoti į teismą
Vilniaus teritorinės ligonių kasos vadovas Vytautas Mockus prisipažino, kad mąstoma duoti į teismą sostinės Savivaldybę. „Svarstome tokį žingsnį, – sakė jis „Panevėžio balsui“. – Todėl, kad labai daug žmonių pastaruoju metu patyrė traumas. Tik žinome, kad procedūra bus sudėtinga, nes labai bus sunku įrodyti, kad žmogus patyrė traumą toje vietoje, kurią valyti privalo Savivaldybė. Norint surinkti įrodymus, reikės atlikti labai daug procedūrinių dalykų, atlikti tyrimų.“
Pasak jo, sudėtinga bus įrodyti, kad tą šaligatvį, kur žmogus patyrė traumą, turėjo valyti Savivaldybei pavaldi įmonė. „O gal tą šaligatvį arba gatvės dalį privalėjo valyti privati įmonė, – kalbėjo V. Mockus. – Daug paprasčiau yra tada, kai žmogus patyrė traumą eismo įvykio metu. Tuomet viskas aišku. Šioje situacijoje bus labai sudėtinga įrodyti Savivaldybės kaltę. Tačiau pavieniai žmonės gali ir patys paduoti Savivaldybę į teismą.“
V. Mockui nesuprantama, kodėl šalies savivaldybių vadovai aiškina, kad per sunkmetį nėra galimybių normaliai valyti miestuose gatves, šaligatvius.
„Lengviausia yra kaltinti laikotarpį, – stebėjosi jis. – Neišnaudoja finansinių galimybių. Galima panaudoti lėšas, skirtas viešiesiems darbams. Taip pat teko girdėti, kad galima panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Tik tuomet būtina rašyti projektus pinigams gauti.“
Kalta ne Savivaldybė
Be to, laikinoji administracijos direktorė „Panevėžio balsui“ postringavo, kad šita problema yra visoje šalyje.
„Ne tik Panevėžyje nevalytų gatvių yra, – sakė ji, – bet ir kiti miestai kenčia nuo to. Pažiūrėkit, kas dedasi Europoje! Todėl nemanau, kad tai – problema. Problema ta, kad žmonės, išėję iš namų, nesisaugo. Galėtų vaikščioti atsargiau. Tada ir traumų būtų patirta mažiau. Be to, nereikia norėti, kad žiemą gatvės ir šaligatviai būtų kaip vasarą.“
Pasakius jai, kad miesto Savivaldybė už patirtas traumas nevalytose gatvėse gali būti paduota į teismą, laikinoji Savivaldybės administracijos direktorė nesutriko: „Čia dar reikia teisiškai pasižiūrėti, ar taip galima daryti. Reikia pasikonsultuoti su teisininkais. Be to, manau, kad ne miesto Savivaldybę reikėtų duoti į teismą dėl nevalytų gatvių, o Seimą ir Vyriausybę, kurie sumažino biudžetines lėšas šalies savivaldybėms, taip pat ir Panevėžio savivaldybei.“
Neprisimena tokio atvejo
Miesto savivaldybės Tarybos narys medikas Darius Staugaitis aiškino, kad ne kartą kreipėsi į Savivaldybės Miesto ūkio skyrių, kad miestas būtų valomas geriau. „Tačiau niekas nesikeičia, – sakė jis. – Niekas nereaguoja. Arba pažada, kad bus pradėta valyti geriau. Bet kaip patys matome, mieste niekas nesikeičia.“
Pasiteiravus, ar galėtų žmonės, patyrę traumas slidžiose ir nevalytose gatvėse, paduoti į teismą Savivaldybę, D. Staugaitis abejojo: „Galbūt ir gali, bet būtų labai sudėtinga įrodyti, kad žmogus patyrė traumą būtent toje vietoje, kurią valyti privalėjo Savivaldybė. Be to, man dar neteko girdėti, kad kas nors kada nors bandė tai daryti.“
Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Gintaras Aleknavičius negalėjo atsakyti į klausimą, ar kas nors padavė į teismą Savivaldybę, kad patyrė traumą nevalytose gatvėse. Jis atsakė, kad Apylinkės teismas teikia informaciją tik apie teismo veiklą. Anot jo, teismas nėra teisines konsultacijas teikianti institucija. Tačiau jis priminė, kad šalies Civiliniame kodekse numatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, jis aiškino, kad nėra galimybės patikrinti, ar kas nors kreipėsi į teismą ir kad būtų nagrinėjama tokia byla, susijusi su patirta trauma nevalytose gatvėse.
