Nors Tabako kontrolės įstatyme nustatyta, jog draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir už tai numatyta atsakomybė, rūkaliams nusispjaut. Matyt, nedaug ką gali išgąsdinti vos kelių cigarečių pakelių vertės – 20–50 Lt – bauda ar įspėjimas. Be to, rūkaliai moka taip gerai užsimaskuoti nuorūkų pilnais stiklainiais ir skardinėm, kad už viešąją tvarką atsakingi pareigūnai, pasirodo, jų net neranda. O dūmų apsiuostę gyventojai kartais mieliau tik paburba sau po nosim, nei griebia rūkalius už ragų.
Laiptines puošia pajuodę stiklainiai
Nosį riečiantis kvapas, nuo pelenų pajuodusiais stiklainiais išpuoštos palangės ir nuorūkų prismaigstyti gėlių vazonai – ne toks jau retas vaizdas daugiabučių laiptinėse, ypač atšalus orams. „Čia palyginti mažai rūko, tvarkingi žmonės gyvena, – plaudama laiptus pasakoja jau ne vienus metus Vilniuje valytoja dirbanti Irena. – Bet jūs pamatytumėt, kas darosi tame name...“ – pirštu duria į priešais stūksantį daugiabutį.
Moteris sako, kad neapsikentusi netvarkos pati iš šiukšlių konteinerio ištraukia kokią nors padoriau atrodančią skardinę ir pastato, kad į ją būtų metamos nuorūkos. Tačiau nuorūkų vis tiek primėtoma ant laiptų, o neretai aplinkui dar ir prispjaudoma.
Pasak valytojos, šalia mokyklų esantys daugiabučiai teršiami ne tik pačių gyventojų, bet ir parūkyti atklystančių mokinių. Ji sako pastebėjusi, kad greta mokyklų veikiančiuose kioskuose vaikams cigaretės parduodamos ne tik pakeliais, bet ir vienetais: „Rūkalai brangūs, ne kiekvienas gali nusipirkti visą pakelį, o kioskininkėms, matyt, ir po vieną ar dvi cigaretes parduoti apsimoka.“
Pavargę nuo tvyrančios smarvės gyventojai per durų akutę ima stebėti laiptinę ir, vos pamatę rūkantį kaimyną ar jo svečius, lekia aiškintis santykių, kabina draudžiamuosius užrašus, pridusę nuo dūmų nuolankiai prašinėja eiti rūkyti į lauką, tačiau ne visada tai padeda. Neretai nuo sienų draudžiamieji užrašai nuplėšiami ir sudraskyti ar žiebtuvėliu apdeginti atsiduria ant grindų, atsiranda gudruolių, kurie dūmą ima traukti ne pačioje laiptinėje, bet lifte, o prispausti cigarečių mėgėjai ima teisintis, kad dūmus išpučia pro atvirą langą, todėl kitiems žmonėms tikrai pakenkti negali.
Kai kurių rūkalių nuomone, draudimas rūkyti yra demokratijos ir jų teisių pažeidimas, nes esą automobilių išmetamosios dujos nuodija labiau, bet jų kažkodėl niekas neuždraudžia.
Nuodų dozė – kasdien
Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Šulienė sako, kad neįmanoma padaryti taip, kad rūkant prie atviro lango jokie cigarečių dūmai nepatektų į patalpą: „Degant cigaretei, sklinda dviejų rūšių dūmai – pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai yra tie, kuriuos rūkalius įtraukia ir išpučia (mažesnė blogybė, jei pro atidarytą langą, negu aklinai uždarytoje patalpoje), o šalutiniai – kurie kyla nuo degančios cigaretės, cigaro ar pypkės. Taigi rūkant prie atidaryto lango reikėtų ir pačią degančią cigaretę pro jį iškišti.“
Paklausta, ar rūkantieji teisūs teigdami, kad automobilių išmetamosios dujos kenkia labiau nei cigarečių dūmai, D. Šulienė atsakė, kad niekas neįkvepia tokios išmetamųjų dujų koncentracijos kaip cigaretės dūmų.
„Degant cigaretei, išsiskiria iki 4 tūkst. nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų. Tai pirmiausia nikotinas – priklausomybę skatinanti medžiaga, nuodas, sukeliantis širdies veiklos sutrikimus, smalkės (tai labiausiai sutampa su automobilio išmetamosiomis dujomis), CO – bespalvės bekvapės dujos, apsinuodijimas kuriomis yra mirtinas. Be to, cigarečių dūmuose yra dervų, arseno (nuodų sudėtinė dalis), amoniako, formaldehidų, radioaktyviųjų, sunkiųjų elementų ir kt. Taigi cigarečių dūmai kur kas nuodingesni“, – tvirtina specialistė. Ji sako, kad kvėpuodami prirūkytu oru nerūkantys žmonės priversti tapti pasyviais rūkaliais, o vaikai, kurių aplinkoje rūkoma, 1,5 karto dažniau serga astma ir kvėpavimo takų užkrečiamosiomis ligomis.
Neapsikentus rūkalų kvapo – peticija miesto valdžiai
Gimus vaikeliui jis ėmė prašyti kaimynų nerūkyti laiptinėje, nes namuose dėl to tekdavo atidarinėti langus, tačiau ne su visais pavyko susitarti: „Kai kurie kaimynai paprašius susiprato, bet ne visi. Dalis po pokalbių rūkydami bent jau atsidarydavo laiptinės langą. Bet yra vienas kitas, kurie niekaip žalingo poveikio kitiems nepripažįsta, ir, pavyzdžiui, žiemos metu rūkydami laiptinėje net neatidarę lango motyvuoja, kad jiems paprasčiausiai būtų šalta, o ką jau kalbėti apie išėjimą į lauką.“
Dėl nesukalbamų kaimynų E. Gruodis sako į policiją nesikreipęs: „Kreiptis į policiją su skundu mažai prasmės, nebent turint įrodymus – nuotraukas ar vaizdo įrašus, o iškvietus abejoju, ar spėtų atvykti. Nors dar iki to neteko prieiti, vis bandoma tartis gražiuoju.“
Kol kas peticiją pasirašė nedaug žmonių, tačiau jos autorius nenuleidžia rankų ir surinkus pakankamai parašų tikisi ją įteikti Kauno miesto valdžiai. Kaip pavyzdį jis nurodo Klaipėdos m. savivaldybę, kuri prieš dvejus metus patvirtino Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisykles ir už rūkymą laiptinėse, rūsiuose bei kitose bendrai naudojamose patalpose nustatė baudą nuo 100 iki 1000 Lt. Kaunietis mano, kad žinodami apie gresiančias dideles baudas ir sėkmingą už viešąją tvarką atsakingų pareigūnų darbą žmonės dažniau susimąstys prieš užsidegdami laiptinėje cigaretę.
Kauniečio peticija paskatino pasidomėti, kaip trijų didžiausių Lietuvos miestų valdžiai ir policijai sekasi kovoti su daugiabučiuose dūminančiais rūkaliais ir kiek jų buvo priversti paploninti savo pinigines.
Vilniuje nubaustas vienas rūkalius
Kaip paaiškėjo, sostinės valdžiai rūkalių pinigais užkaišyti biudžeto skyles sunkiai sekėsi. Už rūkymą draudžiamoje vietoje Vilniaus m. savivaldybės tarybos Administracinė komisija šiais metais vienam rūkaliui paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Tvarką mieste prižiūrinčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikauskas patvirtino, kad sulaukia įvairių paklausimų ir raštų dėl rūkymo bendrojo naudojimo patalpose ir kad besikreipiantys žmonės „gauna išsamią informaciją, ką tokiu atveju reikia daryti“. Tačiau kokia ta išsami informacija, jis neatskleidė, tik pasiūlė apie pažeidėjus nedelsiant pranešti policijai arba Viešosios tvarkos skyriui.
Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas duomenų, kiek per šiuos metus Vilniuje policija yra nubaudusi daugiabučiuose rūkančių asmenų, pateikti negalėjo, nes esą tokios informacijos neturi ir statistinių duomenų nerenka.
Kauno pareigūnai problemos nemato
Kauno miesto valdžia, deja, nei kovoti, nei ką nors pasakyti apie cigarečių dūmais kaimynus nuodijančius gyventojus negali, nes, pasirodo, savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyba nėra įgaliota rūkaliams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų.
Pareigūnai tvirtina, kad gaudyti draudžiamose vietose cigaretes papsinčius piliečius nėra jų pagrindinė funkcija – tai labiau seniūnijų, daugiabučių bendrijų reikalas. Ir tik tada, kai jie patys nesusitvarko, policija gali padėti, dalyvauti bendruose reiduose.
Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis didelės problemos dėl rūkymo daugiabučiuose nemato – esą tereikia pranešti apylinkės inspektoriui: „Jeigu žmogus kreipiasi į policiją, kad jo laiptinėje rūko, ateina apylinkės inspektorius, surašo protokolą ir pažeidėją nubaudžia.“
Tiesa, duomenų, kiek Kaune nubausta rūkalių, jis pateikti negalėjo, nes esą tokios statistikos nėra. Ir ar dažnai Kauno gyventojai dėl to kreipiasi pagalbos, taip pat tiksliai nežinojo. Tik patikino, kad žmonės kreipiasi, bet tikrai ne masiškai ir kad tai nėra paplitęs reiškinys, nes daugelyje daugiabučių yra pakabinta informacija, kad už rūkymą gresia atsakomybė.
Klaipėdos valdininkai viską sužino iš spaudos
O štai valdininkai iš Klaipėdos m. savivaldybės, kurios patvirtintos taisyklės kaip kelrodė žvaigždė nušvietė kelią švaraus oro ieškančiam peticiją parengusiam kauniečiui, tvirtina, jog jokių skundų dėl rūkymo daugiabučiuose iš gyventojų nėra gavę nei prieš taisyklių priėmimą, nei joms įsigaliojus, bet kad ši problema mieste vis dėlto yra, žino... iš spaudos.
Rūkančius gyventojus drausminti turinčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis tvirtina, kad rūkaliams surašyti protokolą nėra taip lengva, nebent užėjus į daugiabučio laiptinę atsitiktinai juos užtiktum: „Praktiškai visos daugiabučių laiptinės yra rakinamos, o tai sumažina kontrolės galimybę. Skambutis „mano namo, esančio tokioje gatvėje, tokios laiptinės tokiam aukšte rūkoma“ nepadės, nes jeigu tas namas ir bus 5 min. atstumu nuo tuometinės mūsų padėties mieste, mes vis tiek nespėsime užfiksuoti pažeidimo, nors ir iškart pateksime pro duris atspėję ar žinoję kodą, o laukti bendrojo naudojimo patalpose ir tikėtis, kad kas išeis parūkyti, mes neturime tokių pajėgumų.“
Taigi vienintelė, M. Poimanskio nuomone, išeitis, kad gyventojai patys atsakingiems darbuotojams pateiktų informaciją ir bent minimalius įrodymus, kad pažeidimas buvo padarytas. Tačiau ir tada esą negali būti tikras, kad ta informacija teisinga – galbūt kaimynai taip paprasčiausiai aiškinasi santykius.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nei vienam rūkaliui nėra surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Duomenų, kiek Klaipėdos policija per metus nubaudė daugiabučius smirdinančių rūkalių, iš Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato niekaip nepavyko gauti nei skambinant įvairiais telefonais, nei nusiuntus paklausimą.
