Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė doc. dr. Danguolė Jankauskienė sakė, kad vasaros pabaigoje Europos Komisijos užsakymu atliko tyrimą, kokią įtaką finansų ir ekonomikos krizė padarė šalių, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) yra pakankamai mažas, sveikatos sektoriui. Tirtos pakankamai jautrios sritys: bendras sveikatos sektoriaus finansavimas, profilaktikos programų finansavimas, ilgalaikis gydymas, neapdraustųjų skaičius, papildomi mokėjimai. Taip pat krizės įtaka darbuotojams – pirmiausia, kaip tai atsiliepė atlyginimams ir emigracijai. Įtaka gyvenimo kokybės rodikliams ir panašiai.
Kadangi tirtas tik šių metų pusmetis ir duomenys lyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, tad, pasak D. Jankauskienės, tai gana trumpas laikas, kad būtų galima padaryti kai kurias tvirtas išvadas. Tad neatmetė galimybės, kad kai kurie rezultatai gali būti ne tokie tikslūs.
Tyrimo rezultatai rodo, kad profilaktikos programos, ilgalaikis gydymas dėl krizės nenukentėjo – jiems finansavimas didėjo. Nors nėra tikslių duomenų, tačiau greičiausiai išaugo papildomi mokėjimai, o tai pacientams nėra gerai.
Kadangi sveikatos apsauga yra bene didžiausias šalies darbdavys, domino, kokią įtaką krizė turėjo darbuotojams. Paaiškėjo, kad darbuotojų sumažėjo labai nedaug ir tokių masinių atleidimų iš darbo kaip Latvijoje nebuvo. O emigracija kelia susirūpinimą.
Pasak D. Jankauskienės, nuo 2004 metų kasmet maždaug po 300 medikų išsiimdavo reikalingus dokumentus, norėdami dirbti užsienyje. Tarp jų buvo daugiau gydytojų nei slaugytojų, tačiau tik maždaug šeštadalis jų išvyko. Pernai situacija pasikeitė – dokumentus išsiėmė 360 medikų. Be to, tarp jų gydytojų sumažėjo du kartus, tačiau gerokai padaugėjo slaugytojų.
D. Jankauskienės manymu, vienas didžiausių motyvų slaugytojams ieškant sau „šiltesnės vietos po saule“ buvo tas, kad jų atlyginimai taip neaugo kaip gydytojų.
Didesnės įtakos gyvenimo kokybės rodikliams aptikti kol kas nepavyko. Pasak tyrimą atlikusios D. Jankauskienės, mirtingumas sumažėjo, tačiau dar sunku konkrečiau įvertinti, nes turimi tik pusmečio duomenys. Pavyzdžiui, mažėjo alkoholio sukeltų mirčių, kūdikių mirtingumas, tačiau padaugėjo savižudybių. Vis dėlto įvertinti, ar tam krizė turėjo įtakos, dar negalima.
Vertinant sergamumą paaiškėjo, kad dėl stacionarinės pagalbos šiemet kreipėsi vienu procentu daugiau žmonių.
„Vadinasi, ligoninės neuždarė durų kaip Latvijoje ir priima žmones“, – konstatavo ji.
Tačiau pati sistema galėtų būti efektyvesnė. Pasak D. Jankauskienės, gydytojų kur kas daugiau nei ES, tačiau gerokai mažiau šeimos gydytojų. Ligoninių yra kur kas daugiau, tačiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigų yra mažiau. Jos manymu, ligoniams, pacientams tai gerai, tačiau nėra efektyvu.
