Už tokį sprendimą antradienį balsavo 76 parlamentarai, susilaikė 11. Nors diskutuojant dėl tokio iš esmės patariamojo Vyriausybei sprendimo būta ir neigiamų pasisakymų, balsavusiųjų prieš nebuvo. Sprendimas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymu buvo priimtas ypatingos skubos tvarka.
Būtent skuba sukėlė dalies parlamentarų nepasitenkinimą, pasigirdo siūlymų atsiklausti Vyriausybės nuomonės. Kodėl yra skubama, klausė ir Liberalų sąjūdžio seniūnas Audrius Endzinas, ir liberalcentristas Raimundas Šukys.
Projektą pateikęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys paaiškino, kad šiuo projektu yra patariama Vyriausybei, kuri vėliau pati priims sprendimus, taigi stabdyti procesą ir klausti jos nuomonės nėra prasminga.
Tuo tarpu R. Šukys prašė nesumenkinti šio sprendimo. "Seimas ir gali tik siūlyti Vyriausybei, tačiau Seimo pasiūlymai Vyriausybei paprastai yra įgyvendami be diskusijų", - sakė jis.
R. Šukys, kaip ir socialdemokratas Juozas Olekas, abejojo, ar sprendimas sujungti mokslinius tyrimus ir gydymą būtų tikslingas, esą praktika Lietuvoje parodė priešingai. J. Olekas dar atkreipė dėmesį, kad Nacionalinis vėžio institutas nesujungtų visų onkologijos sričių, pavyzdžiui, neuroonkologija ir toliau liktų Kauno klinikų prerogatyva, ir suabejojo, ar jis nedubliuos funkcijų.
Tuo tarpu R. Šukys iškėlė biomedicininės etikos dilemą. Esą standartai šioje srityje Lietuvoje ne visada taikomi, ir įsteigus tokį institutą prielaidos tęstis tokiai praktikai galėtų būti išlaikytos.
"Kodėl primygtinai siūloma išlaikyti mokslinius tyrimus ir gydymą būtinai vienoje įstaigoje? Kas gali paneigti, kad šį norą sąlygoja tai, kad ir ateityje galėtų būti nekontroliuojamai vykdomi klinikiniai vaistų naujų išbandymai su mūsų ligoniais", - retoriškai klausė parlamentaras.
Nacionalinio vėžio instituto idėja vis dėlto sulaukė didelio parlamentarų, kurie pagal išsilavinimą yra medikai, palaikymo. Medicinos mokslų profesorė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė kolegoms aiškino, kad praktika, kuomet valstybiniai vėžio centrai, kurie savo veikloje realizuoja onkologijos mokslo, klinikinės praktikos ir studijų vienovę, nėra bandoma sukurti Lietuvoje, ji jau egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių.
"Mano nuomone, yra labai svarbu neužmiršti, kad būdami ES nariais turėtume pasinaudoti sukaupta patirtimi, sukurtais modeliais", - sakė parlamentarė.
Jai pritarė ir kolega frakcijoje, 19 metų chirurgu išdirbęs Kazimieras Kuzminskas. "Manau, kad šis institutas vadovaus onkologinei politikai Lietuvoje, kurios šiuo metu labai reikia. Labai aktualu ir chirurgams rezidentams, jauniems specialistams specializuotis tokioje klinikoje", - sakė Seimo narys.
Prašymo steigti Nacionalinį vėžio institutą iniciatorė yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė "darbietė" Dangutė Mikutienė.
Pareiškime teigiama, kad, siekiant pagerinti onkologinių ligų gydymo situaciją Lietuvoje, tikslinga Vilniaus universiteto Onkologijos institutą (VUOI) pertvarkyti į valstybinį mokslinį institutą - Nacionalinį vėžio institutą.
Siūloma, kad Instituto steigėjais būtų Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškime nepritariama Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos planuose numatytam Onkologijos instituto prijungimui prie Santariškių klinikų tampant filialu, o siūloma siekti, kad jis atitiktų europinius standartus ir taptų valstybiniu moksliniu institutu.
Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, kuri yra Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros darbdavių asociacijos narė, atstovaujanti daugiau kaip 12 tūkst.darbuotojų, taip pat pasisako už Nacionalinio vėžio instituto steigimą.
VUOI, tapęs nacionaliniu, vykdytų svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, atstovautų Lietuvai sprendžiant su vėžio kontrole susijusius klausimus, užtikrintų tęstinės Vėžio kontrolės programos įgyvendinimą Lietuvoje, teiktų aukščiausio lygio specializuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas šalies ir užsienio gyventojams.
Parlamentarės teigimu, Lietuvoje mirtingumo ir sergamumo onkologinėmis ligomis santykis yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet Europoje onkologinis susirgimas diagnozuojamas 3,2 mln. žmonių. Didėjant sergamumui šiomis ligomis ir mirtingumui nuo jų, onkologija visame pasaulyje laikoma prioritetine medicinos sritimi.