Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas sakė, kad miesto Savivaldybės administracijai pasiūlyta šią savaitę paskelbti gripo epidemijos pabaigą ne be priežasties. Panevėžyje sergamumo rodiklis jau nebeviršija epidemijos lygio – yra 87,4 atvejo dešimčiai tūkstančių gyventojų. Apskrityje sergamumas dar žemesnis – 65 atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų.
Tačiau baigiantis vienai epidemijai gyventojus pasiekė žinia apie vadinamąjį ožkų gripą. Remiantis užsienio žiniasklaida, buvo paskelbta, kad Olandijoje ožkų gripu susirgo daugiau nei 2000 žmonių ir net užfiksuoti šeši mirties atvejai. Ligos simptomai – gerklės, galvos ir galūnių skausmai, aukšta temperatūra, nuovargis. Skelbta, kad serga 55 fermų ožkos.
Lietuvių specialistai apie tai turi dar labai mažai informacijos, tačiau mano, kad gyvuliai ir nuo jų užsikrėtę žmonės suserga ne kažkokiu nauju gripu, o vadinamąja Q karštine – itin užkrečiama zoonozine liga, kurią sukelia intraceliulinis patogenas Coxiella burnetii.
Supainiojo ligas
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Jagminas mano, kad šiuo atveju tiesiog supainiotos dvi ligos. „Mūsų žiniomis, nėra ožkų gripo ir niekada tokio nebuvo“, – patikino jis.
Q karštinė, K.Jagmino teigimu, pasireiškia ten, kur yra didelės ožkų populiacijos – daugiausia, kur šie naminiai gyvūnai auginami pramoniniu būdu. Panevėžio rajone ožkų nėra daug – užregistruotos tik 252, ir tos pačios laikomos ne krūvoje – vienoje fermoje, – o pavieniui. Tad Lietuvai kol kas karštinė negresia ir veterinarai didelės problemos neįžvelgia. Jei reikės, žmonėms išplatins daugiau informacijos, imsis tam tikrų priemonių.
Ligai būdingas ilgas inkubacinis periodas. Be to, tam, kad užsikrėstų žmogus, turi būti artimas kontaktas.
Išplitusi visame pasaulyje
Beje, skelbiama, kad intraceliulinį patogeną Coxiella burnetii organizme gali turėti dauguma prijaukintų ir laukinių gyvūnų, įskaitant žinduolius, paukščius, roplius ir nariuotakojus. Šios ligos atvejų nustatyta visame pasaulyje, išskyrus Naująją Zelandiją. C. burnetii gali persiduoti oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą; jis taip pat plinta per maistą. Gyvūnų organizme infekcija gali išsilaikyti kelerius metus ir galbūt visą gyvenimą. Mikroorganizmai telkiasi gyvūnų pieno liaukose, tešmens limfmazgiuose, gimdoje, placentoje ir vaisiuje; bakterijos gali prasiskverbti į pieną, placentą ir reprodukcinės sistemos išskyras paskesnio nėštumo, laktacijos laikotarpiais ir pan.
Žmonės dažnai užsikrečia nuo galvijų, avių, ožkų ir tai atsitinka tada, kai gyvūnas atsiveda jauniklį. Žmonės paprastai užsikrečia oro lašeliniu būdu, bet užkratas taip pat gali persiduoti išgėrus nepasterizuoto pieno arba nurijus kitokios užterštos medžiagos.
Žmonėms inkubacinis ūminės Q karštinės periodas svyruoja nuo 2 iki 48 dienų; tipiškas inkubacinis periodas sudaro apytikriai 2–3 savaites. Lėtinė Q karštinės forma gali trukti nuo kelių mėnesių iki daugybės metų nuo užsikrėtimo momento. Simptominė infekcija gali būti ūminė arba lėtinė.
Dažniausiai ūminės Q karštinės ligos simptomai nepasireiškia arba yra labai lengvi ir lieka nepastebėti. Ūminės ligos simptomai panašūs į gripo; tai gali būti didelis karščiavimas, drebulys, galvos skausmas, nuovargis, negalavimas, raumenų skausmai, gerklės ir krūtinės skausmas. Liga dažnai praeina savaime ir paprastai trunka nuo vienos iki trijų savaičių ar ilgiau.
Lėtinė Q karštinės forma yra retas reiškinys, liga vystosi mėnesius ar metus po ūminio sindromo pasireiškimo.
