Kaip DELFI pasakojo Varėnos ligoninės vyriausiasis gydytojas Henrikas Bukelis, Moteris į ligoninę pateko ketvirtadienį. Prieš tai ji savaitę gydėsi namuose. Pacientei buvo diagnozuotas bronchitas, tačiau per keletą dienų išsivystė pneumonija bei širdies nepakankamumas.
Sekmadienį 45 metų moteris pateko į reanimaciją, tačiau medikams jos išgelbėti nepavyko. Gydymą apsunkino ir tai, kad pacientė turėjo antsvorį bei sirgo hipertonija (turėjo aukštą kraujospūdį).
Anot sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko, moteris mirė ne nuo pandeminio gripo – esą tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Anot jo, reikia remtis tik patvirtinta statistika. Esą jei registruosime visas nepatvirtintas mirties priežastis, pasimesime skaičiuose. Šiuo atveju, A. Skiko manymu, moteris galėjo mirti nuo pneumonijos. „Kitą savaitę surinksiu skaičius, kiek apskritai žmonių miršta per savaitę – nuo tos pačios pneumonijos. Skaičiai bus daug didesni“, - teigė viceministras.
Tuo tarpu ligoninės vyriausiasis gydytojas sakė, kad toks tyrimas moteriai nebuvo atliktas, tačiau turint omeny, kad Lietuvoje šiuo metu 98 proc. atvejų vyrauja būtent ši gripo atmaina, mirties priežastis nuo pandeminio gripo labai tikėtina. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro specialistai teigia taip pat gavę raštą, kad tyrimas moteriai atliktas nebuvo.
Dar viena 41 metų moteris pirmadienio rytą mirė Kauno klinikose. Kaip DELFI sakė Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikos vadovas Vidas Pilvinis, moteris į klinikas pateko iš rajoninės ligoninės su stipriai išsivysčiusiu kvėpavimo nepakankamumu. Jai reikėjo labai stiprios ventiliacijos sistemos.
Moteris Intensyvios terapijos klinikoje išgulėjo nuo ketvirtadienio vakaro. Pirminiais duomenimis, komplikacijos pradėjo vystytis po 3-4 dienų, kurias moteris gydėsi namie. Į reanimaciją ji pateko jau su stipriai pažeistai plaučiais.
Ar tai pandeminis gripas, tyrimu taip pat nepatvirtinta, tačiau šiuo atveju jis atliktas. Rezultatas greičiausiai paaiškės po keleto dienų, nes AIDS centro laboratorija, atliekanti šiuos tyrimus, yra labai apkrauta. Tačiau, mediko teigimu, simptomai buvo labai panašūs į gripo.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) direktorius Vytautas Bakasėnas BNS pirmadienį sakė, kad miręs vyras sirgo pandeminiu gripu.
„Jis turėjo ir kitų sveikatos negalavimų. Jis pateko šeštą ligos dieną į reanimaciją“, - sakė V.Bakasėnas.
Anot sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko, kadangi 1965 metais gimęs vyras sirgo ir kitomis ligomis, šiuo metu aiškinamasi, kas iš tiesų lėmė jo mirtį. Atsakymą žadama gauti artimiausiomis dienomis.
„Buvo daug lėtinių ligų - klausimas, kas ką išprovokavo“, - BNS sakė A.Skikas.
Epidemiologai prognozuoja, kad pandeminiu gripu gali susirgti apie 20 proc. šalies gyventojų, tačiau mirtingumas nuo šios gripo atmainos iš tiesų nėra didelis – 0,1-0,2 proc. Toks yra mirtingumas ir nuo paprasto sezoninio gripo. Tačiau sezoninio gripo paplitimas nėra toks didelis kaip pandeminio, todėl statistiškai nuo sezoninio gripo mirčių būna mažiau.
Nuo pandeminio gripo Europoje kasdien miršta apie 30-40 žmonių.
Lietuvoje nuo pandeminio gripo komplikacijų mirė 13-metis paauglys iš Kauno rajono, 40-metis visaginietis ir 30 metų šiaulietė. Visi jie buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
Būtina prisiminti elementarią asmens higieną
Atlikti mokslininkų tyrimai įrodė, kad apsisaugoti nuo gripo gana efektyviai padeda elementari asmens higiena. Žmogus turėtų dažnai plauti rankas – grįžęs namo, atėjęs į darbą, ypač jei važiavo visuomeniniu transportu. Jei tenka kur nors liesti turėklus ar kitus daiktus viešoje vietoje, nereikėtų rankomis čiupinėti nosies ir burnos. Kosėdami ir čiaudėdami žmonės turėtų nosine prisidengti veidą, o kiti nuo jų turėtų laikytis saugiu 1 metro atstumu.
Šiek tiek apsaugos ir medicininės kaukės, tačiau jos efektyvesnės sergančiajam. Kaukę dėvintis žmogus į orą neišplatina savo organizmo skysčių, taip nuo ligos apsaugodamas aplinkinius. Tuo tarpu norint apsisaugoti nuo ligos, kaukė nėra pagrindinė priemonė. Daug svarbesnės minėtos higienos priemonės. Mat virusas plinta per gleivines, taigi jis gali patekti per neapsaugotas akis. Šiuo atveju padėtų apsauginiai akiniai, su kuriais dirba kai kurie medikai.
Beje, kaukes reikia gan dažnai keisti – kas 1-2 valandas, antraip jos gali tapti pavojingu užkrato šaltiniu. Jas išmesti patariam sandariai įvyniojusį plastikinį maišelį.
Tuo tarpu antivirusiniai vaistai, kurių šiuo metu namuose jau turi dažnas lietuvis, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų nuomone, nėra panacėja. Juos rekomenduojama skirti tik tiems žmonėms, kuriems vystosi komplikacijos arba tam tikroms rizikos grupėms priskiriamiems pacientams – mažiems vaikams, nėščioms moterims ir sergantiems pavojingomis lėtinėmis ligomis. Tačiau jei ligos eiga yra švelni, vaistai nerekomenduojami, kadangi natūraliai persirgęs žmogus įgauna patikimą imunitetą.
Dažniausios pandeminio gripo komplikacijos – gan sunkios pneumonijos, tačiau gali būti pažeistasis ir kitas organas. Gripas organizme paprastai susiranda taikinį – silpniausią organą ir prie jo prisikabina. Kol neišprovokuoja ligos paūmėjimo, tol neatsikabina. Pasaulyje po pirmosios pandemijos bangos nustatyta apie 15 proc. komplikacijų.
Gripu sergantis žmogus užkrečiamas parą iki pirmųjų simptomų pasirodymo ir maždaug 7 dienas po jų.
