Visuomenėje gaji nuomonė, kad būtent vitaminas C geriausiai stiprina imunitetą ir apsaugo nuo gripo. Tačiau yra manančiųjų kitaip.
Į „Sekundės“ redakciją užsukęs buvęs vaikų gydytojas ir patologoanatomas Antanas Jonas Bložė tvirtina, kad masinis vitamino C vartojimas tik paskatina organizmo išsekimą.
„Visi susirūpinę, kaip gydyti gripo pasekmes, o aš linkęs kalbėti, kaip apsisaugoti nuo šios ligos“, – paaiškino A.J.Bložė.
Buvęs medikas įsitikinęs, kad iš masinių medikamentų bei vaisių ir daržovių pirkimo laimi tik prekybininkai.
„Klaidingai suprantama vitamino C paskirtis. Jeigu šio vitamino yra per daug, jis išstumia vitaminus A ir B. Būtent vitaminas A „atsakingas“ už imunitetą ir ląstelių atkūrimą, o vitaminas C – už kapiliarų laidumą. Žmonės daro klaidą, kai masiškai pradeda pirkti daržovės ar vaistus, kuriuose gausu vitamino C. Netekęs vitamino A, organizmas yra pažeidžiamesnis, tai ypač svarbu gripo epidemijos metu. Imunitetas dar labiau silpsta. Vitamino C propaganda ir masinė isterija, kai perkama daug vaisių ir daržovių, turinčių vitamino C, yra žalinga“, – pasakojo A.J.Bložė.
Jis tvirtina, kad pirmiausia gripo virusas pažeidžia nosies ir bronchų gleivines, jų ląsteles sunaikina, atsiveria žaizdelių. Oras, patekdamas į kvėpavimo takus, juos dirgina. Kai nėra apsauginio sluoksnio, sudirginami nervai, prasideda kosulys.
Priminė senovę
A.J.Bložė įsitikinęs, kad geriausiai pažeistą gleivinę atkuria, sustiprina imunitetą ir nuo galimo gripo viruso apsaugo vitaminas A, todėl vietoj citrinų ar imbierų medikas siūlo vartoti daugiau sviesto arba morkų, kuriose gausu šio vitamino.
„Senesnėse medicinos knygose rašoma, kad sviestas yra vienas pagrindinių vitamino A šaltinių. Juk protėviai sirgo ir bronchitu, ir gripu. Tos ligos egzistuoja jau tūkstančius metų. Anais laikais žmonės gydydavosi įvairiais metodais, vartodavo šunų ar meškų taukus. Tai buvo daroma ne veltui – juose daug vitamino A. Jei gyvūnai neprisikaups daug riebalų žiemai, jie neišgyvens.
Mokslininkai jau senokai ištyrė, kad gyvūnai savo riebaluose turi gausias vitamino A atsargas. Medikai apie tai žino, bet nekalba – todėl, kad, pabaigę mokslus, užmiršta daugelį elementarių dalykų, o pagrindiniu darbu tampa paskirti tabletes pacientams. Juk užtenka atsiversti senas medicinos knygas – jose gausiai prirašyta apie vitaminą A“, – tvirtino A.J.Bložė.
Medikas mano, kad valgyti vaisius ar daržoves, kuriuose gausu vitaminų, reikia saikingai. Per didelis vitaminų kiekis gali atnešti daugiau žalos nei naudos, taip pat ir vitaminas A.
„Nors mes gyvename Europos šiaurinėje dalyje, tačiau mūsų klimatas nėra toks atšiaurus, kad vitaminą C reikėtų vartoti papildomai, kaip tai daroma Rusijos šiaurėje ar kitose šiauriau esančiose valstybėse. Užtenka valgyti lietuviams įprastas daržoves, vaisius, ir vitamino C sukaupiama užtektinai. Per didelis vitamino A kiekis žmogaus organizmui taip pat kenksmingas, nes skatina sklerozę“, – teigė į pensiją išėjęs medikas.
Profilaktikai – sviestas?
„Iki 30 metų žmogus neturėtų bijoti vartoti sviesto. Jaunų organizmuose yra užtektinai fermentų, kurie šį maisto produktą suskaido, todėl cholesterolio nebus daug. Sviesto vartojimą turėtų riboti širdies ligomis sergantys ir vyresni žmonės. Bėgant metams fermentų mažėja, išsiskiria mažiau skrandžio sulčių, todėl organizmui sunku susidoroti su didesniu riebalų kiekiu, tad sviestą reikia riboti. O vyresni žmonės sviesto neturėtų vartoti. Jei širdis sveika, galima keletą dienų ant duonos tepti daugiau sviesto. Jį, kaip saldainį, galima ir sučiulpti. Juk senovėje į karštą pieną dėdavo sviesto“, – šio produkto nauda įsitikinęs A.J.Bložė.
Širdies ligoms sergantiems žmonėms medikas rekomenduoja vartoti daugiau morkų, gerti jų ir šaltalankių arbatas.
A.J.Bložė mano, kad norintieji sustiprinti imunitetą ir atsilaikyti prieš siaučiančius virusus turėtų susitvarkyti mitybą. Mediko duomenimis, tik apie 10 procentų lietuvių turi gerus skrandžius, kurie gali sudoroti bet kokį maistą, o geru virškinimu pasižymintys žmonės gali iki pat senatvės valgyti įvairius produktus, nes didelis kiekis fermentų leidžia gamintis skrandžio sultims, o nuo jų priklauso maisto virškinimas.
Neigiamai A.J.Bložė atsiliepia apie saldumynus, jie esą slopina B grupės vitaminus, o šie „atsakingi“ už ląstelių apykaitą ir prisideda prie fermentų gamybos.
„Saldumynai, tarp jų – ir medus, slopina B grupės vitaminus. Gripo grėsmės metu negalima vartoti jokių saldumynų, jokio medaus. Nepatartina gardžiuotis pyragaičiais, pyragu, balta duona, nes juose nėra B grupės vitaminų. Geriau valgyti juodą duoną, joje šio vitamino gausu. Nepatartina gerti kavos, nes kofeinas iš organizmo pašalina kalcį ir B grupės vitaminus. Be to, kava yra skrudintas produktas, o visi jie yra kancerogenai, kurie sukelia vėžį“, – mano A.J.Bložė.
Medikas pataria vartoti kelių dienų senumo duoną, ji yra sveikesnė, nes mielės, esančios šviežioje duonoje, sukelia skrandžio rūgštingumą.
„B2 grupės vitaminas yra organizmo šluota, jo negaudami žmonės greitai nutunka. Šio vitamino gausu juodoje duonoje, jautienoje, grikių kruopose, sėlenose“, – patarė A.J.Bložė.
Pataria surasti aukso vidurį
Romualdas Gasiūnas, Aukštaičių šeimos klinikos vadovas
Dabar siaučia gripas, vitaminas A nėra dabartinė aktualija. A, E, C yra pagrindiniai vitaminai, kuriuos galima vartoti sergant vėžiu ar gripu, profilaktikai nuo šių ligų. Šios vitaminų grupės yra visos reikalingos. Negalima akcentuoti, kad vitaminas A – gerai, vitaminas B – blogai.
Reikia atsiminti, kad yra du vitaminai, kuriais galima apsinuodyti, vienas jų – A. Negalima be proto pirkti vitamino A, geriausias šio vitamino šaltinis yra morkos, nuo kurių tikrai niekas neapsinuodys. Vitamino A yra ir svieste. Tačiau vartojant sviestą iškylą tokios problemos kaip padidėjęs cholesterolio kiekis organizme. Patariu einant į svečius neštis ne obuolių, o morkų.