Moterims, kurios pagimdė bent vieną vaiką, rizika, kad liga progresuos iki stadijos, kai reikia pagalbos vaikštant, buvo 34 proc. mažesnė nei moterims, kurios neturėjo vaikų.
Sveikatos būklė buvo geresnė visų moterų, kurios turėjo vaikų, nepaisant to, ar šia liga jos susirgo iki, ar po gimdymo, tačiau toms moterims, kurios pastojo jau sirgdamos išsėtine skleroze, ligos progresas dar labiau sulėtėdavo. Tyrimo metu išsėtine skleroze sergančių moterų, turinčių vaikų, liga stadiją, kai reikia pagalbos vaikštant, pasiekdavo 39 proc. rečiau.
Tyrime dalyvavusios moterys šia liga sirgo vidutiniškai 18 metų.
„Išsėtine skleroze sergančių moterų, turinčių vaikų, ligos eiga buvo švelnesnė nei tų, kurios vaikų neturi“, – pasakė tyrimo autorė Marie D'hooghe iš „Nationaal MS Centrum“ neurologijos departamento (Belgija).
Šio tyrimo rezultatai publikuoti lapkričio 24 d. internetinėje žurnalo „Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry“ versijoje.
Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kuria sergant žmogaus imuninė sistema atakuoja mieliną, riebalinę apsauginę medžiagą, kuri gaubia centrinės nervų sistemos nervų skaidulas, teigia Nacionalinė išsėtinės sklerozės draugija. Pažeidus šį dangalą, suardoma nervinių impulsų, keliaujančių iš smegenų ir į smegenis, grandinė, todėl sergančiajam ima tirpti galūnės, darosi sunku vaikščioti, silpsta regėjimas ir greičiau apima nuovargis.
