Vitaminai – net darbo vietoje
„Tik pasirodžius pirmiems gripo epidemijos ženklams, darbuotojams buvo duotas griežtas nurodymas, kad, pajutę ligos simptomus, per 5 minutes jie perduotų darbus kolegoms ir išeitų. Kitaip tariant, jei žmogus darbo metu pasijuto blogai ir įtaria, kad tai gripas, jis turi pasirūpinti, kad neapkrėstų kolegų. Bent pora žmonių šia taisykle pasinaudojo – kiek žinau, šalia jų sėdintys kolegos nesusirgo.
Taip pat kiekvienas darbuotojas ryte ant darbo stalo randa imunitetą stiprinančių preparatų ir 2 litrus vandens. Valytojai instruktuoti, kad atkreiptų dėmesį į durų rankenas, laiptų turėklus, lifto, kavos aparato mygtukus“, - pasakojo „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Tuo tarpu „Danske“ banko kolektyve spontaniškai tapo labai populiarūs česnakai ir citrinos. Žmonės prisiminė senolių išmintį ir nusprendė šiais produktais gintis nuo ligos ne tik patys, bet ir kolegomis pasirūpinti. Taigi tai vienas, tai kitas darbuotojas atsineša šių imunitetą stiprinančių produktų ir vaišina aplinkinius.
Šioje įstaigoje darbuotojai taip pat primygtinai raginami susirgę vieną kitą dieną pabūti namuose, kad neneštų užkrato kolegoms.
Pradėti reikia nuo mitybos
Žolininkė ir homeopatė Zita Martinaitienė pastebi, kad šiandieninių žmonių organizmas yra labai nusilpęs. Ypač tai aktualu jaunuoliams – esą ne vienam jų, atlikus tyrimus, aptinkama mažakraujystė.
„Kaip mitybos specialistė, noriu pabrėžti, kad labai svarbu gerai maitintis. Vaikams būtina tris kartus valgyti šiltą maistą. Negerai, kai ryte į autobusą įlipęs pradinukas pusryčiauja čipsais. Mityba ypač aktuali linkusiems sirgti plaučių ligomis. Jei žmogus gali, jis turėtų valgyti daugiau riebesnių pieno produktų – grietinės, sviesto. Šalia, žinoma, turėtų būti daug vaisių ir daržovių. Jei nemėgstate šviežių, tinka ir troškintos. Nors vitaminas C jose žūsta, daugelis naudingų mikroelementų išlieka“, - teigė homeopatė.
Netradicinės medicinos atstovė pataria kasdien valgyti česnako, jei, žinoma, organizmas toleruoja šį augalą. Labai naudinga česnaką lygiomis dalimis sutrinti su medumi ir kas vakarą suvalgyti šios masės po šaukštą, užsigeriant vandeniu. Kai šalia serga namiškiai, česnaku suvilgytą tamponą patartina palaikyti ir nosyje.
„Siaučiant gripui, labai svarbu gerai išsivalyti dantis. Profilaktiškai burną dar galima praskalauti pasūdytu vandeniu ar bičių pikio ekstrakto tirpalu. Bičių pikis – puikus antiseptikas. Vietoj kramtomųjų gumų patarčiau ant šaukšto galo pasisemti bičių pikio miltelių, kurių galima įsigyti bitininkų arba sveiko maisto parduotuvėse. Jie susikramto į vientisą masę – kiek su seilėmis nusiris, tiek, o jei bus labai aitru, galima tiesiog išspjauti. Užtektų nubraukto trečdalio šaukštelio“, - patarė Z. Martinaitienė.
Bičių produktai, anot homeopatės, gali būti trijų rūšių: žiedadulkės, duonelė ir pienelis. Žiedadulkės ir duonelė yra tas pats. „Kaip aš mėgstu sakyti, žiedadulkės – šviežias agurkas, duonelė – raugintas. Duonelę žmonės geriau toleruoja, ji geriau virškinama, mažiau alergizuoja“, - aiškino pašnekovė. Anot jos, tiek žiedadulkių, tiek duonelės reikėtų vartoti per dieną po 1-2 šaukštus, maždaug 20 min. po valgio. Beje, Austrijoje bičių produktų prieš varžybas duoda žirgams.
Tuo tarpu bičių pienelis labiausiai tinka jau persirgus gripu, esant komplikacijoms ar po antibiotikų kurso. Tačiau šio produkto reikėtų atsargiai duoti tik paaugliams, kadangi gali pakisti jų hormonų pusiausvyra.
Greitoji pagalba
Z. Martinaitienė pataria prisiminti ir spanguoles. „Tai nuostabi uoga. Jas galima sutrinti su medumi, galima išspausti sultis ir pasidaryti gaivos. Kadangi šios uogos gan rūgščios, geriausia jas valgyti ar užsigerti 20 min. po valgio“, - patarė pašnekovė.
Gerklei skalauti labai tinka šalavijų nuoviras, ypač gerai įberti į jį truputį druskos. Skanu nebus, bet tikrai veiksminga. Kai kamuoja sausas, neproduktyvus kosulys, labai padeda šalpusnių arbata su islandiška kerpena.
„Vaistažolių arbatų apskritai reikėtų daug gerti. Pavyzdžiui, vieną savaitę galima pagerti dilgėlių, kitą – kitokių vaistažolių. Pajutus ligos simptomus, tinka bruknių lapų arbata. Nors bruknės labiau gydo šlapimo takų ligas, jos padeda ir peršalus. Gerti reikėtų po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Taip pat iš vakaro galima užsiplikyti erškėtrožių uogų arbatos – kuo ilgiau jos pastovės, tuo bus veiksmingesnės.
Beje, gripu galima persirgti per parą, jei nepatingėsite „padirbėti“. Mat virusą iš organizmo reikia išplauti, o kad taip atsitiktų, būtina gerti daug skysčio – apie 3 litrus. Taigi gerti reikia kas valandą“, - sakė gydytoja.
Z. Martinaitienė atvirauja kasdien suvalganti po 1-2 greipfrutus ir patarianti tai daryti visiems, kurie nealergiški šiems vaisiams. „Vaistinėse galima nusipirkti jų sėklų ekstraktų, tačiau labai gerai ir tiesiog vaisius valgyti. Imunitetą taip pat stiprina juodųjų serbentų sultys, ežiuolės arbata arba jos preparatai. Nors dėl ežiuolės yra visokių nuomonių, tačiau naujausiomis žiniomis visgi privalumai užgožia trūkumus. Ežiuolė tikrai veiksminga prie peršalimo ligų ir gripo“, - teigė pašnekovė.
Taigi homeopatė įsitikinusi, kad bent truputį imunitetą galima pastiprinti per savaitę – ir tam nebūtina išleisti daug pinigų brangiems preparatams. Bene brangiausiai kainuotų turbūt žuvų taukai, kuriuos šaltuoju metų laiku Z. Martinaitienė taip pat rekomenduoja vartoti – ir ne po šaukštelį, kaip rašoma instrukcijoje, o po šaukštą. „Tikrai neperdozuosite. Tam reikėtų suvalgyti bent 20 šaukštų“, - sakė pašnekovė. Šalia jų reikėtų keleto vaistažolių arbatos, bičių produktų, spanguolių, ežiuolės, česnakų ir greipfrutų.
