Į ligonines – su storomis piniginėmis
„Latvijoje žmonės jau neserga, tik miršta. Taip gali atsitikti ir pas mus. Pinigų nebeužtenka maistui, o reikia važiuoti pas gydytojus, pirkti vaistus. Visur reikia vis daugiau pinigų“, – bėdojo netoli šalies kaimynės sienos gyvenanti pusamžė biržietė.
Ne paslaptis, kad ligoniai į gydymo įstaigas važiuoja su storomis piniginėmis. Kainuoja tyrimai, konsultacijos, o prieš operacijas visi žino, kad reikės ne vieną šimtą palikti vaistinėse. To neslepia nei gydytojai, nei pacientai. Gydomi žmonės linkę ir asmeniškai atsidėkoti medikams. Taigi gydymas mokesčių mokėtojams, vaikams, pensininkams atsieina šimtus litų.
Mažėjant sveikatos apsaugos biudžetui (kitąmet numatomas maždaug 400 mln. litų mažesnis nei patikslintas šiemetinis), gydymo įstaigose paliekamos sumos gali tik didėti.
Jau šiemet sumenkus finansavimui ir sumažinus gydymo paslaugų vertę (vienam litui prilygintas gydymo paslaugos balas sumažintas iki 89 centų), gydytojų organizacijos primygtinai siūlė neužkrauti finansinės naštos tik ant gydymo įstaigų, medikų pečių. „Jei pinigų mažėja, turime aiškiai pasakyti, kad galbūt kai kurios paslaugos bus mokamos. Jau dabar žmonės daug ką perka, tad pagaliau reikia baigti apsimetinėti ir tai įteisinti. Taip yra visose civilizuotose šalyse“, – „Valstiečių laikraščiui“ yra sakęs Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Išbandymas visiems
Gydymo įstaigų vadovai tvirtina, kad sunkmetis – išbandymas ir pacientams, ir medikams. Vadovai priversti atleidinėti darbuotojus, mažinti atlyginimus, taupyti vaistus, kitas priemones.
„Visoje Europoje yra priemokų sistema. Ligoniai primoka už konsultacijas, tyrimus ir kt. Pas mus priemokos neįteisintos. Bet ar tikslinga jas įvesti sunkmečiu? Mažėja biudžetas, bet taip pat sumenko ir žmonių pajamos. Ar jie įstengs mokėti? Gyventojams jau darosi sudėtinga atvažiuoti iki gydymo įstaigų“, – kaimo žmonių finansines galimybes mato Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.
Tačiau, anot ligoninės vadovo, biudžeto stygių užkrauti ant medikų pečių taip pat nėra teisinga. „Maždaug 80 proc. gaunamų lėšų sudaro įstaigos darbuotojų atlyginimų fondas. Ir tik 20 proc. tenka vaistams, medicinos priemonėms, komunalinėms išlaidoms. Taigi taupyti belieka mažinant atlyginimus, atleidžiant darbuotojus. Nieko nepadarysi: jeigu mažėja pensijos, socialinės pašalpos, gali mažėti ir gydytojų atlyginimai. Tačiau ir čia pernelyg nesutaupysi, nes reikia užtikrinti gydymo paslaugos kokybę“, – aiškino R.Rastauskas.
„Sveikatos apsaugos sistemai reikia skaidrumo, nes dabar žmonės nežino, kodėl moka, kiek iš tikrųjų gydymo paslauga kainuoja“, – vienareikšmiškai tvirtina pacientams atstovaujančios organizacijos.
Pacientai pasvarsto, kad galbūt įteisintos saikingos priemokos būtų į naudą jų kišenei. Pasak gydytojų, chirurginė operacija vidutiniškai kainuoja 2000 litų. Jei, tarkim, pacientui reikėtų primokėti 10 proc. šios paslaugos, jam tai kainuotų 200 litų. Dabar ne vienas operuojamas žmogus gydymo įstaigoje palieka keletą kartų daugiau. Dažniausiai prieš operaciją pacientai gauna sąrašiuką, ką reikia nusipirkti vaistinėje.
Žmonės dažnai nesupranta, kodėl vieniems tai pačiai operacijai reikia pirktis už vienokią sumą, o kitiems – už kone dvigubai didesnę.
Kaimynų klaidos
„Apie gydymo paslaugų priemokų išplėtimą kalba gydymo įstaigų vadovai. O pacientai skundžiasi, kad tų priemokų daug, ir jie neišgali susimokėti. Ekonominio nuosmukio metu įvedinėti naujas arba didinti esamas priemokas ir ekonominę naštą guldyti ant pacientų pečių būtų neteisinga ir neprotinga“, – tvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrė Nora Ribokienė.
Štai Latvijoje jau kurį laiką buvo įteisintos gydymo paslaugų priemokos. Pacientai galėjo savanoriškai papildomai draustis arba už paslaugą primokėti patys. Kai priemokos kaimyninėje šalyje padvigubėjo ir tapo labai ženklios, ypač stacionarinių paslaugų, žmonės pradėjo masiškai neatsiskaitinėti už suteiktas paslaugas. Dabar ligoninės sudarinėja sutartis su skolų išieškojimo firmomis, pacientus vaikosi antstoliai. „Latvijoje masiškai uždarinėjamos ligoninės. Taigi prastas artimiausių kaimynų pavyzdys rodo, kad šiandien tokiu keliu nereikėtų eiti. Jis nėra geras nei pacientams, nei pačiai sistemai – toks kelias veda į bankrotus“, – užtikrino N.Ribokienė.
Sveikatos sistemos žaizdos
„Valstybė turi aiškiai pasakyti, kiek kokia paslauga kainuoja ir kiek ji išgali ją finansuoti. Taip būtų apibrėžtas savanoriško draudimo objektas ir žmonės būtų paskatinti papildomai draustis. Už gydymo paslaugas mokant draudikams, atsilaisvintų valstybės lėšų. Jas galima būtų nukreipti tiems asmenims, kurių nemokamą gydymą turime užtikrinti“, – spręsti sveikatos apsaugos problemas sistemiškai siūlo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Tačiau ji pripažino, kad dabar priemokų legalizavimas skaudžiai atsilieptų žmonėms. „Bet jeigu reikia primokėti nelegaliai, jau geriau tai daryti skaidriai ir priemokas įteisinti“, – teigė parlamentarė.
„Tai padarius visuomenė pamatys, kad ne gydytojai kalti dėl eilių ir kitų problemų. Jeigu, pvz., gydymo paslauga kainuoja 100 litų, o valstybė dengia tik 60 litų, tai 40 litų eina iš gydymo įstaigos resursų. Tad sukis, kaip nori“, – sakė Seimo narė.
Įsigaliojus savanoriškam draudimui, pacientai galėtų rinktis gydymo įstaigas pagal paslaugų kokybę. Anot D.Mikutienės, daug jų gali pasirinkti privačias gydymo įstaigas. „To ir bijoma, kad pinigai nenutekėtų į privatųjį sektorių. Tačiau taip nebūtų iškraipoma rinka“, – aiškino parlamentarė.
Tarptautinė kainodara
SAM viceministrė sako, kad savanoriško sveikatos draudimo mechanizmą reikėjo įsukti ekonominio augimo metu. Dabar tam metas nepalankus. To nerekomenduoja ir tarptautinės organizacijos.
Pasak N.Ribokienės, reikalinga sparti pertvarka racionalizuojant ir optimizuojant sveikatos apsaugos tinklus, kad atsilaisvinusios lėšos būtų nukreiptos į didesnį paslaugos prieinamumą bei kokybę, ir kad būtų kompensuotas sumažintas gydymo paslaugos balas.
„Ruošiamės įdiegti giminingų diagnozių grupavimo sistemą ir remtis tarptautine kainodara. Tuomet bus galima pasakyti, kokie realūs gydymo paslaugų įkainiai ir kiek valstybė gali apmokėti. Tada galėsime pasinaudoti ir savanorišku draudimu. Tai galėtų būti 2011 metai, kuriais prognozuojamas ekonomikos atsigavimas“, – aiškino viceministrė.
Kada reikia mokėti už gydymo paslaugas
Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad Sveikatos sistemos įstatyme numatyta, jog pacientai, turintys teisę į nemokamas gydymo paslaugas, tačiau savo iniciatyva pasirenkantys brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, patys sumoka bazinių kainų skirtumą. Jie turi susimokėti ir už papildomas paslaugas bei procedūras. Taip pat numatyta, kad pacientai turi susimokėti, pvz., už hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint gauti vairuotojo pažymėjimą, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą bei kt. paslaugas.
Pacientui savo piniginę reikia atverti, kai nenori laukti eilėje tam tikro tyrimo arba procedūros, pats pageidauja skubiau gauti paslaugą.
VLK nurodo, kad pacientui taip pat gali tekti mokėti už paslaugas, kai sveikatos priežiūros įstaiga yra išnaudojusi lėšas, numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai dėl lėšų trūkumo negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų, o apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas skubiai gauti paslaugą, sutinka pats už ją mokėti.
Legalias priemokas norėtų skirti gydytojams
Eglė Kvedaraitė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės pavaduotoja:
"Kalbant apie priemokų už gydymo paslaugas įteisinimą, negalima vienareikšmiškai tvirtinti – reikalingos jos ar ne. Svarbu žinoti, kiek ir už ką mokama. Jeigu mokestis būtų simboliškas, pvz., 5 litai už apsilankymą pas gydytoją, tam, manau, daug kas neprieštarautų. Jeigu priemokos būtų didelės, pacientams kiltų klausimas, kam tenka jų sumokėti pinigai, kokia dalis skiriama gydytojams. Jei patektų į bendrą katilą, tuomet nei gydytojai būtų patenkinti, nei pacientai gerai jaustųsi. Ši idėja keliama kaip korupcijos prevencijos priemonė, tačiau išsamiau ji neišdiskutuota."
