Neliks specialistų – neliks ligoninių
Anot Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento Dalio Vaigino, šiuo metu ligoninių užimtumas rajonuose labai įvairus. Nelygu koks rajonas. Dalyje jų, ypač rekreacinėse zonose, srautai labai padidėja savaitgaliais. Tai susiję ne tik su poilsiautojų srautais, bet ir su kaimo gyventojų įpročiais. „Kituose kraštuose žmonės stengiasi neatsidurti ligoninėje. Lietuviai kenčia iki paskutiniųjų. Sunegalavęs žmogus dažnai laukia, kol simptomai savaime praeis, tačiau, atėjus nakčiai ar savaitgaliui, vis tiek atsiduria ligoninėje. Atveža kaimynai ar pas tėvus atvykę vaikai. Ir pradedame naktį daryti tyrimus“, - teigė medikas.
D. Vaigino teigimu, daugelyje dabartinių provincijos ligoninių nebeliks budinčių specialistų – chirurgų, reanimatologų, anesteziologų, neurologų, vaikų ligų, echoskopuotojų, todėl insulto ar infarkto simptomus jaučiančiam žmogui teks apie valandą kratytis iki apskrities centro. Taip pat specialistai negalės suteikti ir sudėtingesnių chirurginių procedūrų – pavyzdžiui, esant sudėtingam kaulo lūžiui. Transportuoti pacientą į kitą įstaigą – šiuo metu ligoninės, į kurią jis kreipėsi, rūpestis.
Daugelyje ligoninių neliks ir gimdymo skyrių. Anot sveikatos ekspertų, įstaigoje, kurioje vyksta mažiau nei 300 gimdymų per metus, paslaugos nėra saugios. Pašnekovas stebėjosi, kodėl ligoninėje, kur gimdyvės laukia visa brigada, gimdyti nesaugu, o gimdyti greitosios pagalbos automobilyje, kai gimdymą kartais priima tik felčerė, jau saugu.
„Gydymo galimybės ligoninėje taps minimalios – jos atliks tik funkciją priimti pirmą smūgį, pavyzdžiui, sutvarstyti žaizdą ir nusiųsti toliau. Galbūt bus praplėstos dienos chirurgijos paslaugos, tačiau jos bus labiau panašios į pagerintą kosmetikos kabinetą, kai reikia išpjauti įaugusį nagą ar pūlinį“, - svarstė Anykščių rajono ligoninės vadovas.
Anot jo, rajonų ligoninės šiuo metu suteikia apie 60 proc. visų stacionaro paslaugų, gaudamos tik 13,5 proc. sveikatos biudžeto lėšų. Tai pakankamai pigių paslaugų tinklas, kuriam tik reikėtų pritaikyti rinkos principus. Tuo tarpu jau keletą metų, kai tik pasigirdo kalbos apie galimą rajoninių ligoninių pertvarką, jauni specialistai čia nebevažiuoja, nes nemato perspektyvų, o esami darbuotojai sensta. Vienintelis išganymas – medikai turistai, kurie esą stengiasi užsidirbti, nesvarbu, kaip dirbdami.
„Ministerija nori atiduoti daugiau atsakomybės pirminei asmens sveikatos priežiūros grandžiai – kad šeimos gydytojai spręstų 80 proc. paciento problemų. Tai sveikintina. Taip pat reikėtų atverti didžiųjų ligoninių duris. Dabar į jas pacientą galima nusiųsti tik maldaujant per pažintis, net keliais skambučiais tenka jį palydėti. Kai nuvyksta pacientas pats, jį užregistruoja ir pasako atvykti po 2-3 mėnesių. Tuomet kai kurių rajonų ligoninių likimai išsispręstų natūraliau. Ir niekam nereikėtų triukšmauti“, - svarstė pašnekovas.
Anot D. Vaigino, šiuo metu Utenos apskrityje yra 7 ligoninės, po pertvarkos turėtų likti tik 2 – Utenoje ir Visagine. „Jei Utenos apskrityje neliks 4 ligoninių, Panevėžio apskrityje – 3, pacientai kažkur plūstelės. Todėl reikėtų pereinamojo laikotarpio paliekant daugiau regiono tinklui priskiriamų stacionaro įstaigų ir stebint pacientų srautus. Nors tikimasi, kad pertvarka pavyks sureguliuoti pacientų srautus, nebūkime tokie optimistai. Ir dabar į apskrities ar rajono ligoninę didelių srautų nėra. Pagrindiniai srautai – į didžiuosius miestus. Mūsų žmonės nepakeis taip greitai mąstymo. Tiek jie, tiek jų artimieji nori geriausio gydymo“, - sakė medikas.
Bandymas sureguliuoti srautus per 3R sistemą
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 67 bendro pobūdžio ligoninės. 23 iš jų – miesto, 44 – rajonų ir apskričių. Dar maždaug tiek pat yra specializuotų ligoninių, reabilitacijos ir sporto centrų, psichiatrinių gydymo įstaigų. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje šiuo metu yra 39 bendro pobūdžio ir specializuotos ligoninės, Kauno – 28, Panevėžio – 16, Šiaulių – 17, Klaipėdos – 19, Alytaus – 10, Utenos – 8, Telšių – 7, Tauragės ir Marijampolės – po 6.
Po pertvarkos visose apskrityse liks po vieną ar dvi regionines ligonines, teikiančias daugumą stacionaro paslaugų. 11 ligonių taps respublikinėmis – jose koncentruosis moderniausia diagnostikos ir gydymo įranga. Be Vilniaus ir Kauno klinikų, respublikinėmis plataus profilio ligoninėmis taps Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, į kurią dabar kreipiasi naktį ar savaitgalį sunegalavę vilniečiai, Kauno apskrities ligoninė, į vieną sujungtos dvi Klaipėdos ligoninės, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ligoninės. Čia paprastai bus siunčiami pacientai, kuriems negali padėti kitų lygių ligoninių medikai.
Kiekviena minėtų ligoninių sujungiama su eile kitų stacionarių gydymo įstaigų – pradedant gimdymo namais, tuberkuliozės ligoninėmis, baigiant reabilitacijos centrais ir psichiatrijos ligoninėmis. Taip ketinama mažinti jų išlaidas administraciniam aparatui bei racionaliau išnaudoti viešųjų pirkimų galimybes.
Po vieną regioninio pobūdžio ligoninę, kurioje bus teikiamos visos stacionaro paslaugos apskrities gyventojams, bus visuose 10-ties apskričių centruose. Vilniuje jų turėtų būti net 2. Kai kuriose didesnėse apskrityse, kuriose yra problemų dėl paslaugos prieinamumo, ketinama palikti daugiau nei po vieną regioninę ligoninę. Šios apskritys dar tikslinamos.
Likusios rajonuose esančios ligoninės teiks tik kai kurias stacionarinio gydymo paslaugas. Takoskyra tarp rajoninių ir regioninių ligoninių – metinių operacijų skaičius (1100), metinių gimdymų skaičius (300), atstumas iki artimiausios ligoninės (iki 50 km), žmogiškieji resursai (vietiniai ir atvykstantieji gydytojai). Rajoninėse ligoninėse bus teikiama pirmoji pagalba, I lygio terapijos ir pediatrijos (šeimos gydytojo), slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos chirurgijos, stebėjimo, kai kurios reabilitacijos, ambulatorinių konsultacijų paslaugos. Žadama, kad išliks ir minimali reanimacija, nors medikai tuo abejoja.
Būsimi laimėjimai ir praradimai
Dėl paslaugų ir pacientų srautų racionalizavimo laukiamas ekonominis efektas per metus – apie 270 mln. litų, dėl investicijų poreikio sumažėjimo – apie 150 mln.
Jei ši pertvarka nebus įvykdyta, sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas prognozuoja daugelio ligoninių bankrotą. „Pažiūrėkite, kas vyksta Latvijoje. Visos rajonų ligoninės tampa slaugos namais, o tą procesą prižiūri Pasaulio banko ekspertai. Nenorėčiau, kad mes taip pat pasiektume tokį lygį“, - viename iš susitikimų su medikais teigė ministras, pažadėdamas, kad be bendro susitarimo pertvarka nebus pradėta. Anot jo, optimistinis kitų metų sveikatos pasaugos sistemos biudžetas – 4,2 mlrd. litų, pesimistinis, kurį šiuo metu ir planuoja Vyriausybė, - 3,6 mlrd. litų. Tokiu atveju ligoninių sutarčių apimtys sumažėtų apie 50 proc.
Planuojama, kad rajoninėse ligoninėse nebereikalingi specialistai galėtų dirbti kaip antrinio lygio specialistai poliklinikose – taip esą būtų sumažintos eilės, norint pas juos patekti. Rajonų ligoninėms nereikalinga aparatūra taip pat galėtų atsidurti poliklinikose. Taip pat į poliklinikas bus perkelta dalis slaugytojų. Kadangi padidės darbo greitosios pagalbos tarnybai, jai planuojama skirti pinigų įsigyti papildomiems automobiliams. Nepaisant to, SAM planuoja, kad atleidžiamų medikų išeitinėms kompensacijoms gali prireikit apie 4 mln. litų.
Daugumos įstaigų vadovų sutinka, kad ligoninių tinklo pertvarka būtina, tačiau kiekvienas jų mato savą variantą. Į dalį pasiūlymų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsižvelgė, tačiau kada bus priimtas paskutinis pertvarkos plano variantas, dar sunku pasakyti.
