Prezervatyvų turinti mergina – laisvo elgesio?

Prieš gerą mėnesį jaunimo grupė JUST keliuose interneto portaluose atliko jaunuolių nuo 15 metų apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti paauglių elgesį ir stereotipus, susijusius su lytiniais santykiais bei kontracepcija. Didžiausią dalį respondentų sudarė 15-19 metų paaugliai (63,99 proc.).

66 proc. visų respondentų teigia turėję lytinių santykių. Lyginant paauglystės laikotarpiu aktualias baimes nustatyta, kad jaunuoliai labiausiai bijo neplanuoto nėštumo (60 proc.) ir lytiškai plintančių infekcijų (50 proc.). 29,5 proc. paauglių bijo draugo išdavystės, 24 proc. – vienatvės, 23 proc. – nelaimingos meilės.

Nors neplanuotas nėštumas – pakankamai didelė grėsmė, pirmų lytinių santykių metu nesisaugojo net 33 proc. jaunuolių.

Paklausti, kodėl nesinaudoja kuria nors kontracepcijos priemone, jaunuoliai vardijo įvairias priežastis: „man nesvarbu“, „visiškai pasitikiu partneriu“, „tai truko trumpai ir ne iki galo“, „norėjome geresnio sekso“, „su prezervatyvu nepatogu“, „mylėjomės per mėnesines“, „buvome apkvaitę nuo narkotikų“, „santykiai buvo homoseksualūs“.

Paklausti, kur ieškotų informacijos apie kontracepciją, 79,49 proc. jaunuolių minėjo internetą, 34,19 proc. – draugus, 31,53 proc. – ginekologą, 27,63 – partnerį.

Feliksas Miliutis
„Informacija internete arba iš draugų labai dažnai būna netiksli ir augina stereotipus, - įsitikinęs tyrimą pristatęs JUST atstovas Feliksas Miliutis. – Beje, kadangi tyrimas vyko internete, galima įtarti, kad jame dalyvavę jaunuoliai yra labiau išprusę. Jei apklausa vyktų kaimuose, situacija būtų dar prastesnė“.

36 proc. vaikinų ir 46 proc. merginų mano, kad kontraceptines tabletes vartojanti mergina priauga svorio. 39 proc. vaikinų ir 25 proc. merginų įsitikinę, kad mergina, kuri nešiojasi prezervatyvų, yra lengvai prieinama ir turi daug atsitiktinių lytinių santykių. 43 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų mano, kad pokalbį apie apsisaugojimą turėtų inicijuoti mergina.

Į klausimą, kaip dažnai lankotės pas ginekologą, beveik du trečdaliai jaunuolių atsakė, kad nėra pas jį buvę. Trečdalis atsakė, kad eina tik tada, kai reikia. Taip pat du trečdaliai respondentų apie kontracepciją nelinkę kalbėti su niekuo.

Beje, panašius rezultatus atskleidė ir tarptautinis jaunimo tyrimas „Kalbėjimasis apie seksą ir kontracepciją“, kuriame dalyvavo 3230 15-24 metų jaunuolių iš penkiolikos Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų teigė nesisaugojantys lytinių santykių metu. 35 proc. jaunuolių nekalba su savo lytiniu partneriu apie kontracepciją prieš sueitį.

Nepaisant to, kad dauguma jaunuolių Europoje mano, kad yra gerai informuoti apie kontracepciją, 35 proc. klaidingai mano, kad lytinio akto nutraukimas yra patikimas kontracepcijos metodas. 79 proc. apklaustųjų Europoje saugosi naudodami prezervatyvus, 40 proc. vartoja kontraceptines tabletes ir 16 proc. – naudodami lytinio akto nutraukimo metodą.

Paauglės 2 kartus dažniau miršta dėl komplikacijų

Esmeralda Kuliešytė
„Statistikos departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje iš viso atliekama apie 10 tūkst. abortų. Kasmet nėštumą savo noru nutraukia per 870 paauglių. Pastaruosius šešerius metus abortų skaičius tarp nepilnamečių nemažėja. Taip pat apie 1000 merginų iki 18 metų kasmet gimdo“, - teigė Pasak Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Tai yra daugiau nei trečdalis visų nėštumų. Maždaug 58 procentų visų neplanuotų nėštumų baigiasi abortu. Paskutiniai duomenys rodo, kad pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, daugiausiai abortų atliekama 20–24 metų moterims.

Pusė moterų, kurios nepasirūpina apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo, pastoja per pirmuosius šešis lytinio gyvenimo mėnesius.

Pasak E. Kuliešytės, 2005-2006 m. 25 proc. 15 metų berniukų ir 12 proc. to paties amžiaus mergaičių nurodė jau turėję lytinių santykių. Tik 5 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių šių santykių metų saugojosi.

„Nors paauglių gimdymams pas mus neteikiama didelės reikšmės ir nematoma dėl to didelių bėdų, moksliniai tyrimai rodo, kad jų kūdikiai rizikuoja gimti per anksti ir mažesnio svorio, jie dažniau patiria sveikatos problemų vaikystėje, gali turėti raidos ir elgsenos sutrikimų, prasčiau mokosi. Tuo tarpu paauglės 2 kartus dažniau nei suaugusios moterys miršta dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų“, - teigė pašnekovė Pasaulinei kontracepcijos dienai surengtoje spaudos konferencijoje.

Patekti pas ginekologą – misija neįmanoma

Lina Jaruševičienė
Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikos doc. Lina Jaruševičienė įsitikinusi, kad iš tiesų niekas tiksliai nežino, kada mūsų jaunuoliai pradeda lytinį gyvenimą ir ką jie turi omeny sakydami, kad turėjo lytinę patirtį praeityje. „Tiesa, teigiama, kad lytinius santykius Lietuvoje išbando jau 10-11 metų vaikai. Tačiau gal tai netiesa. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl jiems tai daryti patrauklu“, - svarstė medikė.

Anot jos, 15-16 metų paauglių klasėje bent 1-4 jaunuoliai jau tikrai yra lytiškai aktyvūs, tačiau jie neturi jokių šansų apie šią gyvenimo pusę pasikonsultuoti su specialistu.

„14-metį jau galima išsiųsti į koloniją, tačiau konsultuotis su gydytoju be tėvų žinios jis negali. Egzistuoja stereotipai, susiję su lytimi. Mes pakankamai tolerantiškai vertiname paaugles, kurios dešimtoje klasėje pagimdo, bet netoleruojame, kad su jomis būtų kalbama apie kontracepciją, kad joms nereikėtų gimdyti. Dėl tos pačios priežasties vaikinai tris kartus dažniau kreipiasi dėl simptomų, panašių į lytiniu keliu plintančią ligą. Mat merginai tokia situacija gėdinga, todėl ji „tempia“ iki paskutiniųjų, kol prasideda komplikacijos“.

Tiesa, nuo 16 metų tėvai gydytojo kabinete tik pageidautini, bet nebūtini, tačiau medikui tai užduoties nepalengvina.

„Mūsų įstatymai teigia, kad nepilnamečio atstovai turi teisę susipažinti su visa informacija apie jo sveikatą, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja paauglio interesams. Kaip šiuo atveju vertinti faktą, kad paauglys turi lytinių santykių?

Pavyzdžiui, ateina 17-metė, kuri jau turėjo vieną abortą, ir prašo kontraceptinių tablečių, nes jos partneris atsisako naudoti prezervatyvą. Jeigu gydytojas neįspės motinos, o ši suras įrašą apie tokį receptą kortelėje, kils skandalas. Pagaliau tai visgi medikamentas, kuris, nors ir retai, gali turėti šalutinį poveikį. Motina netgi gali kreiptis į teismą. Jei gydytojas visgi praneš apie tai motinai, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos konvencija į teismą kreiptis gali mergina dėl neišsaugoto konfidencialumo“, - kuriozinę situaciją pasakojo medikė.

Kita vertus, 2005 m. atlikta apklausa parodė, kad net 4 penktadaliai lietuvių mano, jog paaugliai turėtų turėti daugiau teisių gydytojų kabinete. „Turime teisę galvoti, kad paauglių lytinis aktyvumas – socialinė anomalija, kurią mes ignoruojame. Tačiau, kaip sakė garsi antropologė, galime sukurti reglamentuojančias taisykles ir tą anomaliją integruoti į gyvenimą”, - įsitikinusi L. Jaruševičienė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik vienas anoniminis jaunimo centras, kuris yra centre. Gydytoja ginekologė Didona Vilkinienė jame kasmet sulaukia apie 400-500 jaunuolių, kuriuos domina ne tik lytinis gyvenimas ir kontracepcija, bet ir elementariausi su lytimi susiję klausimai – mėnesinių reguliarumas ir pan.

Estijoje tokių centrų yra apie 30, Gruzijoje – apie 20. Daug aktyviau lytinis jaunuolių švietimas vykdomas netgi tokiose valstybėse, kaip Kazachstanas ir Tadžikija. „Kol mes kalbėsime tik apie tai, kad lytiniai santykiai yra blogis, nieko nepasieksime. Reikia kalbėti apie tai, kad blogi gali būti lytinių santykių padariniai. Visada sakau – geriau meilė be vaikų nei vaikai be meilės”, - teigė gydytoja.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)