Eilėje – keli mėnesiai
„Onkologiniam ligoniui svarbi kiekviena diena. Deja, ir jie patys delsia, ir ilgos eilės žudo. Keli mėnesiai laukimo susirgusiems šia liga tikrai ne į naudą“, – tvirtino Biržų rajono sergančiųjų onkologinėmis ligomis klubo pirmininkė Renė Žvirgždienė.
Tačiau onkologiniams pacientams – jokių išimčių. Kaip ir kitiems ligoniams, jiems tenka laukti konsultacijų, tyrimų, gydymo ne vieną mėnesį. Šiemet apkarpytas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas dar labiau išaugino eiles.
„Eilės pailgėjo, o onkologinė liga nestovi vietoje, progresuoja. Norint patekti pas onkologą poliklinikoje, reikia laukti 2–3 mėnesius, o į Onkologijos kliniką spindulinei terapijai, kaip ir anksčiau, apie mėnesį“, – sakė Šiaulių apskrities ligoninės Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus vedėja Rasa Dagienė.
Gydytoja apgailestavo, kad medikams sumažėjo atlyginimai, o darbo krūviai tik auga. Dėl sumažėjusio finansavimo kenčia ir pacientai. Pagalba ir gydymas vaistais onkologiniams ligoniams nėra lengvai prieinami.
„Prieš metus ligoniams nereikėjo tiek primokėti. Pvz., nuskausminamiesiems vaistams, atrodo, priemoka nedidelė, bet pensininkams ji nemaža. Neturi žmonės pinigų, sunku jiems“, – pacientų nepriteklius mato Lietuvos onkologų draugijos valdybos narė R.Dagienė.
Kenčia ir ligoniai, ir gydytojai
Onkologine liga sergantys žmonės ir jų artimieji skundžiasi, kad ilgai reikia laukti norint patekti ir į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą. Dėl šiemet apkarpyto finansavimo medikai priversti eiti nemokamų atostogų, todėl pagalbos laukti tenka dar ilgiau.
Pasak Lietuvos onkologų draugijos pirmininkės Simonos Rūtos Letautienės, pacientai priekaištus turėtų išsakyti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
„Vargsta ir pacientai, ir gydytojai. Mums reikia vienytis, kad būtume išgirsti. Jei sveikatos apsaugos ministras sako, kad finansavimas paliktas, tai kaip mes susikalbėsime“, – piktinosi Onkologijos instituto Konsultacinės pagalbos ir diagnostikos klinikos gydytoja radiologė.
Sugriovė onkologinės pagalbos sistemą
Simona Rūta Letautienė pabrėžė, kad problemų šaknys gilesnės. Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė apmaudavo, kad šalyje sugriauta gerai veikusi onkologinės pagalbos sistema.
Pradėjus medicinos reformą rajonų poliklinikose buvo atsisakyta onkologų specialistų. Todėl žmonėms, užkluptiems klastingos ligos, tenka važiuoti į didesnius miestus. Dėl to neišvengiamai atsiranda didžiulės eilės ligonių, laukiančių konsultacijų ir tyrimų.
Anksčiau didžiųjų onkologijos centrų gydomus žmones stebėjo onkologai specialistai vietos poliklinikose. Dabar tie ligoniai net tam, kad išrašytų vaistų, priversti važiuoti į Vilnių, Kauną ir gaišti eilėse.
Pasak medikų, onkologija turėtų tapti prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, o dabar ji nustumta į pašalę. Onkologus į neviltį varo tai, kad, daugėjant vėžinių susirgimų, Lietuvoje net neruošiami onkologo specializacijos gydytojai.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės, pacientai po sunkių operacijų yra paliekami likimo valiai, nes šeimos gydytojai, kad ir kaip stengtųsi, nėra pajėgūs suteikti kokybiškų specializuotų paslaugų. Be to, nėra aiškiai reglamentuotos informacijos pasikeitimo ir stebėsenos sistemos tarp šeimos gydytojų ir Onkologijos instituto medikų.
Lietuvoje nuo vėžio miršta kas penktas gyventojas. Prognozuojama, kad po dešimtmečio vėžiu sirgs 27 mln. planetos gyventojų, o 2010 metais onkologiniai susirgimai turėtų užimti pirmąją vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje.
Įžvelgia neracionaliai naudojant lėšas
SAM vadovai tikina, kad onkologai piktinasi be reikalo. „Bendras sveikatos apsaugos sistemos finansavimas sumažintas iki praeitų metų lygio. Onkologijos institutas, kaip ir kitos gydymo įstaigos, tą sumažėjimą pajuto vienodai. Niekas nebuvo nuskriaustas“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. Kaip kiekviena gydymo įstaiga suvaldė biudžeto sumažėjimą, anot viceministrės, vadovų reikalas. „Kad ilgėja pacientų eilės, o gydytojai išleidžiami nemokamų atostogų yra ir administravimo bei vadybos problema“, – sakė N.Ribokienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė pareiškė, kad specializuotos gydymo įstaigos neracionaliai naudoja lėšas. „Pavyzdžiui, Onkologijos institutas yra vienoje gatvėje su kitomis gydymo įstaigomis. Visos jos turi brangias laboratorines ir radiologines įrangas, viešųjų pirkimų, administravimo ir kitas struktūras. Kiekviena įstaiga jomis naudojasi atskirai, brangindama paslaugų kainą“, – aiškino N.Ribokienė. Anot jos, šią sistemą pertvarkius ir racionalizavus, galima būtų sutaupyti lėšų pacientų paslaugų prieinamumui ir kokybei pagerinti.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra pasiūliusi Onkologijos institutui, kuris priklauso švietimo sistemai, ateiti į mūsų sistemą su moksline dalimi ar be jos, susijungti į bendrą Santariškių medicinos miestelio junginį ir racionalizuoti savo paslaugas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.
Siūlo steigti Nacionalinį vėžio institutą
Nemažai Seimo narių nepritaria Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos planui prijungti Onkologijos institutą prie Santariškių klinikų. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės D.Mikutienės iniciatyva 60 parlamentarų Vyriausybei pateikė pareiškimą dėl Nacionalinio vėžio instituto steigimo. Seimo nariai mano, kad būtų tikslinga Onkologijos institutą pertvarkyti į valstybinį mokslinį institutą – Nacionalinį vėžio institutą.
Šią idėją palaiko ir Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, kuri yra Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros darbdavių asociacijos narė, atstovaujanti daugiau kaip 12 000 darbuotojų.
Pareiškime tvirtinama, kad Onkologijos institutas užima ypatingą padėtį tarp medicinos mokslo šakos institucijų. Be Mokslinių tyrimų centro, jį sudaro Klinikos, Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras. Institutas teikia ne tik mokslinių tyrimų, bet ir gydymo paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, ir atlieka vėžio prevencijos bei piktybinių navikų apskaitos šalies mastu darbą.
KOMENTARAI
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas
Aišku, kad sveikatos apsaugos finansavimas, palyginti su kitomis šalimis, nėra pakankamas. Tačiau šiemet biudžetą koreguoja ekonomika. Pernai su tokiu pačiu finansavimu gyvenome ir gydėmės. Problema ta, kad patys pacientai veržiasi į Kauną bei Vilnių ir sudaro eiles dėl ikivėžinių ligų, operacijų. Tokios operacijos kvalifikuotai atliekamos apskričių ligoninėse. Tik žmonės mano, kad dideliuose centruose bus geriau. Nieko panašaus. Didžiosios ligoninės suteikia daug paprastų paslaugų, kurias pacientai greičiau gautų arčiau namų.
Nora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė
Žmonės nepatenkinti tuo, kad onkologijos specialybės gydytojai rajonuose išnyko, o jų funkcijas perėmė šeimos gydytojai. Tai ne šiandien padaryta, šeimos gydytojų institucija įgavusi pagreitį, turi aparatūrą ir gana gerai atlieka onkologinio budrumo funkcijas. Šeimos gydytojai suranda nemažai ikivėžinių bei ankstyvos stadijos vėžio susirgimų ir siunčia ligonius į specializuotus centrus. Negalima sakyti, kad, atsisakius onkologų rajonuose, atsirado daug blogo. Mes radome tą sistemą, matome jos pliusus ir minusus, bet pastarųjų daugiau.
