Pusryčius, priešpiečius ar pietus paaugliai dažniausiai praleidžia. Vakarais taip pat atsiranda įvairių užsiėmimų, dėl kurių pamirštama pavalgyti. Kitas netolygumas – paaugliai dažniau valgo ne namuose ir renkasi greitus bei šaltus užkandžius alkiui numalšinti. Greitas maistas turi mažai reikalingų augimui medžiagų ir vitaminų. Saldžių užkandžių vartojimas susijęs ir su dantų problemomis.

Paauglių dienos energijos normos yra pačios didžiausios, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, todėl kalorijų arba baltymų ribojimas stabdo augimą šiuo laikotarpiu. Visi paaugliai, ypač anksti bręstantys, turi būti įvertinti atsižvelgiant į jo (ar jos) brendimo stadiją ir biologinį amžių. Nerekomenduojama standartinės maisto medžiagų lentelės duomenis taikyti individualiam paaugliui, tačiau bendri dėsningumai egzistuoja. 14-16 m. amžiaus paaugliai sunaudoja suaugusio žmogaus energijos kiekį. Berniukams ankstyvosios paauglystės tarpsniu per parą būtina gauti 2420 kcal, mergaitėms — 2200 kcal. Vėliau (15-18 m.) berniukai turėtų gauti net 2890 kcal, mergaitės – 2400 kcal.

Paauglystėje rekomenduojama vengti riebių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip riebi mėsa, pienas ir jo produktai (grietinė, riebūs ledais). Vietoj jų geriau vartoti augalinės kilmės produktus. Norint garantuoti pakankamą vaiko augimą, su maistu jis turi gauti ir tam tikrą kiekį vitaminų. Ypač svarbūs A, D, C, B grupių vitaminai. Jei vaikai maitinami įvairiu maistu ir pakankamai, dažniausiai B grupės vitaminų stoka jiems negresia.

Kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų stoka nustatoma paaugliams iš žemo socialinio sluoksnio šeimų, tam tikroms etninėms grupėms ir mergaitėms. Paauglystėje itin pavojinga laikytis dietos, nes stingant pagrindinių maisto medžiagų, sutrinka lytinis brendimas, augimas. Paaugliai turi valgyti tiek, kad gauta su maistu energija atitiktų fizinio aktyvumo metu išeikvotą energiją, o kūno masė būtų normali. Šiame amžiaus tarpsnyje vitaminų poreikis didėja dėl audinių sintezės ir kaulų augimo. Greitai augant, paauglių organizmas pasisavina du kartus daugiau kalcio, geležies, cinko ir magnio nei kitais gyvenimo metais. Todėl jiems reikėtų daugiau vartoti vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų turinčių produktų, t.y. grūdinių patiekalų, vaisių, daržovių.

Emocinis nestabilumas ir pakitusi kūno išvaizda taip pat turi įtakos paauglių mitybos įpročiams. Dėl šių priežasčių neretai kylantis stresas gali nulemti nenormalius valgymo įpročius, tokius kaip persivalgymą, svorio mažinimą, nervinę anoreksiją ar bulimiją. Troškimas būti vertinamam tarp bendraamžių dažnai lemia dažną dietos keitimą, tikintis patobulinti atletinę išvaizdą, polinkį į vegetarizmą ir pan. Taip pat šiame amžiaus tarpsnyje atsiranda potraukis į alkoholį, išbandomos narkotinės medžiagos. Piktnaudžiavimas cheminiais preparatais gali pakeisti maisto medžiagų būklę organizme.

Neteisingiems paauglių mitybos įpročiams turi įtakos ir mados pasaulis. Merginos, įkvėptos žurnaluose propaguojamų mados etalonų, nori atrodyti liesos, pradeda laikytis įvairių dietų. Dėl visų šių veiksnių bręstančio žmogaus organizmas negauna reikiamo kiekio energijos ir maisto medžiagų, todėl sutrinka jo funkcijos. Vis dažniau paauglystėje nustatoma liga yra ir nutukimas. Šiai ligai atsirasti įtakos turi genetiniai, aplinkos, psichosocialiniai veiksniai, medžiagų apykaita ir mitybos ypatumai. Valgymo įpročiai ir fizinis neaktyvumas taip pat lemia paauglių nutukimą.

Bandant paveikti paaugliško amžiaus jaunuolius keisti žalingus mitybos įpročius, kartais paprasto pokalbio gali neužtekti – būtina psichologo ar psichiatro pagalba.