Lietuva vakcinos užsakyti neskuba
Vienos iš kompanijų, gaminančių vakciną, atstovas Lietuvoje Kęstutis Čereška prognozuoja, kad vakcina geriausiu atveju Lietuvoje atsirastų tik kitų metų antroje pusėje ir tik tuo atveju, jei Lietuva suskubtų jos užsakyti.
Anot jo, pirmiausiai vakciną gaus tos šalys, kurios pasirašė išankstines sutartis, kai dar net nebuvo paskelbta pandemija. Kitoms šalims ją gauti greitu laiku šansų labai ne daug, nors vakciną gamina net kelios kompanijos.
„Skiepai turėtų būti pakankamai efektyvūs. Tačiau jei virusas pasikeis, vakcinos efektyvumas gali sumažėti. Man nerimą sukėlė pasirodžiusi informacija, kad Čilėje kiaulių gripu užsikrėtė kalakutai. Tai kelia riziką, kad pastarasis virusas susimaišys su paukščių gripo virusu, mirtingumas nuo kurio – apie 30 proc. Tuomet gausime labai greitai plintantį virusą, koks yra naujasis A (H1N1), su didžiuliu mirtingumu. Žinoma, tai tik teoriniai pamąstymai“, - teigė „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas.
Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovas prof. Arvydas Ambrozaitis linkęs manyti, kad Lietuvą vakcina turėtų pasiekti kitų metų pradžioje. Šiam tikslui planuojama skirti 5 mln. litų, tačiau galutinis sprendimas dėl sumos greičiausiai bus priimtas tik rugsėjį.
Jei būtų apsispręsta dėl 5 mln. litų, skiepų užtektų maždaug 83 tūkst., arba apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų.
„Daug šalių jau sudariusios išankstines sutartis dėl vakcinos, nors už sutarties palaikymą per metus reikia mokėti apie milijoną dolerių. Lietuva sutarties nesudarė, todėl vakciną gaus, kai jos liks nuo kitų šalių. Mano žiniomis, vakcina gaminama jau nuo liepos, bet procesas trunka 5 mėnesius. Per 12 mėnesių farmacinės kompanijos planuojama pagaminti 4,9 mlrd. dozių. Vienam žmogui reikės 2 dozių, taigi visiems pasaulio gyventojams neužteks. Palyginimui sezoninio gripo vakcinos per metus užtenka apie 400 mln. dozių.
Taigi Lietuva išankstinei sutarčiai pinigų nerado. Viena vertus, esame neturtinga šalis. Kita vertus, egzistuoja ir požiūrio problema. Vis dar vyrauja nuostatos, kad Lietuvą, kaip Marijos žemę, visos negandos aplenks. Netgi tarp medikų galima išgirsti kalbų, kad pandemija – išsigalvojimas, naudingas tik farmacinėms kompanijoms. Lietuviai gi protingesni už kitus, ne tokie, kaip kvaili amerikiečiai ar britai, kurie perka vaistus“, - šmaikštavo pašnekovas.
Abejonės dėl vakcinos saugumo
Dėl laukiamo sudėtingos situacijos nuspręsta, kad vakcina nebus laisvai parduodama. Žmonės bus skiepijami tik valstybių lėšomis. PSO ekspertai sudarė rekomendacijas, kuriomis siūloma remtis sprendžiant, kurias gyventojų grupes skiepyti.
Pirmiausiai rekomenduojama skiepyti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus bei būtinosios tarnybos pareigūnus, kurie palaiko valstybės funkcionavimą (policininkus, gaisrininkus ir pan.). Toliau sektų nėščios moterys, vyresni kaip 6 mėnesių lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, sveiki 15-49 metų žmonės, sveiki vaikai, sveiki 50-64 metų amžiaus žmonės, sveiki vyresni kaip 65 metų žmonės. Kiekvienai šaliai palikta teisė apsispręsti dėl savų prioritetų.
Beje, vakcinos bandymai, kol ji patenka į rinką, paprastai vyksta apie 5-6 metus. Šiuo atveju vakcinos registracijos tvarka buvo pagreitinta, todėl netgi tarp medikų sklando abejonės dėl jos saugumo. Prisimenami pavyzdžiai, kai nesaugi vakcina ne vienam žmogui sukėlė paralyžių.
A. Ambrozaitis sutinka, kad nepageidaujamų reakcijų gali būti. „Tačiau visada reikia pasverti žalos ir naudos santykį. Tenka rinktis: neturėti vakcinos ir leisti žmonėms mirti arba rizikuoti ją išbandžius tik su nedideliu žmonių skaičiumi. PSO visgi priėmė sprendimą, kad laukti nėra ko, kadangi vakcina pagaminta laikantis geros gamybos praktikos reikalavimų, ją gamina gerai žinomas firmos, naudojančios geriausią pasaulio technologiją ir jau turinčios vakcinų gamybos patirtį.
Žinoma, vakcina nuo gripo nėra tobula. Jos patikimumas tarp normalaus imuniteto žmonių iki 65 metų – 70-90 proc., tarp vyresnių ar sergančių lėtinėmis ligomis dar mažesnis – 50-70 proc. Tačiau skiepo tikslas – sumažinti ne tiek sergamumą, kiek komplikacijų skaičių. Vakcina pakeičia ligos formą – ji būna lengvesnė. Pavyzdžiui, amerikiečiai nemokamai skiepija du trečdalius rizikos grupėms priklausančių žmonių, nes yra paskaičiavę, kad ekonomiškai tai naudingiau nei leisti žmonėms sirgti: mažiau žmonių miršta, mažiau išleidžiama vaistams“, - teigė medikas.
Egzistuoja ir antivakcininiai judėjimai, tačiau, anot pašnekovo, jų skelbiamos tiesos nėra moksliškai pagrįstos. Europoje nuo sezoninio gripo kasmet pasiskiepija apie 25 proc. gyventojų, Lietuvoje – 7-8 proc. Kai kurie žmonės iš tiesų susiduria su nepageidaujamomis reakcijomis, tačiau dažniausiai jos apsiriboja skausmu rankoje, niežėjimu ar silpnumu, kuris vėliau praeina.
Paklaustas, ar verta šį rudenį skiepytis sezonine vakcina nuo gripo, A. Ambrozaitis pabrėžė, kad sezoninį ir pandeminį gripą sukelia skirtingi virusai.
