Pernai, lyginant su ankstesniais metais, sifilio atvejų padaugėjo 18,5 proc., šiemet kai kurios klinikos jau per pusmetį pasiekė praėjusių metų statistiką. Vyrai šia dovanėle dažniausiai kaltina atsitiktinę partnerę, moterys – draugą arba vyrą.
Sifiliu užsikrėsti galima ir oralinio sekso metu
Anot Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojo Algirdo Šumilos, paskutinė sifilio banga, kai susirgimo atvejai buvo skaičiuojami tūkstančiais, stebėta apie 1992 metus. Vėliau susirgimų pradėjo mažėti, tačiau šiuo metu kreivė ir vėl kyla į viršų. „Jei anksčiau per mėnesį matydavome vos vieną sifilio atvejį, dabar po vieną atrandame beveik kas savaitę. 2008 m. mūsų kabinete registruoti 45 atvejai, tuo tarpu per pirmą šių metų pusmetį – jau 51“, - pasakojo medikas.
Ar augimo tendencija išsirutulios į epidemiją, pašnekovas nesiryžo spręsti. Esą gali būti visaip. Juolab kad sifilio augimo bangos stebimos kas 14-20 metų. „Šiandien visuomenėje nėra priimtina naudoti prezervatyvus. Jaunos merginos mieliau renkasi kontraceptines tabletes, kad nepastotų, o kad reikia saugotis ir lytiškai plintančių ligų – į tai žiūrima labai atsainiai. Taip pat pamirštama, kad visomis tomis pačiomis ligomis gresia ir oraliniai santykiai“, - įspėjo gydytojas.
Vieni žmonės į gydytoją kreipiasi pastebėję išbėrimus ant lytinių organų, kitus atsiunčia šeimos gydytojai, tretiems tiesiog neduoda ramybės turėti atsitiktiniai lytiniai santykiai. Sifilio inkubacinis periodas gan ilgas – nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Beje, vyrai problemą pastebi dažniau – tai jiems paprasčiau padaryti dėl kūno sandaros. Kita vertus, vyrai aktyvesni ir lytinių partnerių kaitos procese, todėl jie gali dažniau perduoti šias ligas.
„Jei prieš 20 metų buvo numatyta atsakomybė už šių ligų platinimą, o nešiotojų buvo ieškoma aktyviai, netgi egzistavo specialūs medikų būriai, dabar viskas paliekama žmogaus sąžinei. Mes prašome, kad pacientas atvestų visus žmones, su kuriais santykiavo, bet negalime užtikrinti, kad taip ir bus“, - teigė pašnekovas.
A. Šumila neneigia egzistuojančio mito, kad tikimybė užsikrėsti lytiniu keliu plintančia liga ypač padidėja vasarą. „Vasaros sezonas žmones išrengia, o saulė dar labiau įkaitina. Iš tiesų šiltuoju metų laiku žmonės galbūt daugiau ilsisi, išvažiuoja į gamtą, keliauja, merginos užsideda trumpus sijonėlius ir vyrams prieš akis šmėžuoja, todėl lytinių santykių pagausėja“, - svarstė pašnekovas.
Sifilis ypač pavojingas todėl, kad liga ilgai nepasireiškia. Vėliau lyties organų srityje atsiranda neskausmingos opelės, kurių žmonės dažnai nė nepastebi. Jei sifilis negydomas, po 10-15 metų žmogus tampa neįgalus. Tačiau gydytojas padėties nedramatizuoja. Šiandieniniais medikamentais, laiku kreipusis, liga visiškai išgydoma. Iš dalies atstatomi net komplikacijų padariniai – nervų sistemos pažeidimai.
„Būna keli atvejai per metus, kai žmogus pradeda nesiorientuoti erdvėje, sunkiai vaikšto, jį ištiria visais įmanomais naujausiais prietaisais ir nieko neranda. Galiausiai atlieka paprastą kraujo tyrimą ir nustato sifilį. Arba žmogus kreipiasi dėl pilvo skausmų, jau jam ruošiasi operuoti skrandį, tačiau paskutiniu momentu nustato sifilį. Šiaip ar taip šiandien tai jau nėra beviltiška liga“, - teigė A. Šumila.
Daugiau nei pusė sifilio nešiotojų nepriklauso rizikos grupėms
Sifilis diagnozuotas 56,4 proc. vyrų ir 43,6 proc. moterų. Didžiausią užsikrėtusiųjų dalį sudaro jauni, 20–34 metų žmonės (54 proc.), tačiau net 7,9 proc. pacientų – 15-19 metų jaunuoliai. Trečdalis užsikrėtusiųjų sifiliu priskirtini darbininkų socialinei grupei, 21,3 proc. – bedarbiai, 14,3 proc. – tarnautojai, 3 proc. – moksleiviai, 3,4 proc. – studentai.
Pusė užsikrėtusiųjų sifiliu turėjo vidurinį išsilavinimą, 18 proc. – pagrindinį, 8,5 proc. – aukštąjį. 68,6 proc. nepriklausė jokiai rizikos grupei, 0,3 proc. sudarė keliautojai, 1,2 proc. – narkotikų vartotojai, 0,6 proc. – komercinio sekso darbuotojai. 72,6 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu gyveno mieste, 16,8 proc. – kaime.
Dauguma vyrų (27 proc.) užsikrėtimo šaltiniu nurodė atsitiktinį asmenį, 17,8 proc. – pažįstamą, 9,2 proc. – sutuoktinę ar sugyventinę, 1,1 proc. – komercinio sekso darbuotoją, 29,7 proc. teigė, kad užsikrėtimo šaltinis jiems nežinomas. Dauguma moterų (28,7 proc.) užsikrėtimo šaltiniu nurodė sutuoktinį ar sugyventinį, tokia pati dalis – pažįstamą asmenį, 20,3 proc. teigė, kad šaltinis joms nežinomas.
4,9 proc., arba kas 12-tas sifiliu užsikrėtęs vyras per paskutinius 6 mėnesius naudojosi prostitučių paslaugomis. 38,9 proc. vyrų nurodė per tą laiką turėję dvi ar tris partneres, trečdalis – vieną. Tuo tarpu 50,3 proc. moterų nurodė, kad per 12 mėnesių turėjo vieną lytinį partnerį, 21 proc. – du ar tris, 2,1 proc. – keturis ar daugiau. Nustatyta, kad 4 ir daugiau lytinių partnerių turėjo 4,7 karto daugiau vyrų nei moterų.
Gonorėja dažniau „puola“ vyrus
2008 m. Lietuvoje užregistruoti 533 gonorėjos atvejai. Lyginant su 2007 m., sergamumo rodiklis padidėjo 13,16 proc. Daugiausiai jų Vilniaus ir Klaipėdos, mažiausiai – Šiaulių ir Tauragės apskrityse. Dažniausiai (84,8 proc.) gonorėja diagnozuota vyrams. Didžiausias susirgimų skaičius – 20–29 metų amžiaus grupėje.
46,3 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja priskirtini darbininkų socialinei grupei, 21,4 proc. – tarnautojų, 12,9 proc. – bedarbiai. Žemesnį išsilavinimą turėjo daugiau moterų nei vyrų, užsikrėtusių gonorėja. 83,5 proc. užsikrėtusiųjų nepriklausė jokiai rizikos grupei. Pagal gyvenamąją vietą dauguma (80,1 proc.) gyveno mieste, 12,6 proc. – kaimo vietovėse. Kaip ir sifilio atveju, vyrai užsikrėtimo šaltiniu dažniau nurodo atsitiktinį asmenį, moterys – pažįstamą arba sutuoktinį.
Chlamidiozės atvejų registruota 403. Tarp jų – 56,1 proc. moterų ir 43,9 proc. vyrų. Šis skaičius, lyginant su ankstesniais metais, šiek tiek mažesnis. Aukščiausi sergamumo rodikliai – Vilniaus ir Klaipėdos, žemiausi – Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse.
Pusė užsikrėtusiųjų priskirtini tarnautojų socialiniai grupei, 22,6 proc. – darbininkų, 10,2 proc. – studentų, 6,9 proc. – bedarbiai. Apie 90 proc. susirgimų atvejų nustatyta miestuose.
49,2 proc. chlamidioze užsikrėtusių vyrų nežinojo, kas galėjo būti jų užsikrėtimo šaltiniu, 19,2 proc. nurodė pažįstamą asmenį, 5,6 proc. – sutuoktinę ar sugyventinę, 24,9 proc. – atsitiktinį asmenį. Tuo tarpu tik 26,5 proc. moterų negalėjo nurodyti užsikrėtimo šaltinio, o 45,1 proc. moterų teigė, kad chlamidioze užsikrėtė nuo sutuoktinio ar sugyventinio.
