Sumokėti siūlo savivaldybėms
„Po Naujųjų metų iš Ligonių kasos pirkti daugiau paslaugų bus neįmanoma. Mums sakė, jeigu norėsite jas turėti, tegu savivaldybė susimoka. Jei liks tik terapinė slauga, akivaizdu, kad nukentės rajono žmonės. Jau dabar kaimo gyventojams patekti į didžiųjų miestų ligonines tampa problema. Kas bus po tokios reformos?! Mūsų ligoninėje per metus gydosi 5–6 tūkstančiai ligonių, padaroma apie 1000 operacijų“, – sakė Biržų rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algimantas Gailiūnas.
Sveikatos sistemos pertvarkos esmė – mažinti stacionarinių paslaugų apimtis, o atsilaisvinusias lėšas ir specialistus perkelti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionarus bei slaugą.
Stacionarines gydymo įstaigas siūloma suskirstyti į labai aiškiai apibrėžtą paslaugų spektrą teikiančias ir viena kitos nedubliuojančias trijų lygių – rajono, regiono ir respublikos – ligonines.
Rajonų ligoninėse nebeliktų tyrimų laboratorijų, reanimacijos, nebūtų atliekamos operacijos – jos teiktų tik slaugos, terapijos, dienos chirurgijos paslaugas. Regiono lygio ligoninės būtų stiprinamos, jose veiktų chirurgijos, pediatrijos, akušerijos ir kiti skyriai. Dalis dabartinių rajonų ligoninių turėtų likti rajoninio lygio, kitos – tapti regioninėmis.
Respublikinėse ligoninėse turėtų būti teikiamos specializuotos paslaugos. Jos veiks penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.
Pasėjo paniką ligoninėse
Sveikatos sistemos pertvarkos metmenys, kuriems pritarė Vyriausybė, pasėjo paniką rajonų ligoninėse. Kurioms iš jų teks terapijos, globos ir slaugos įstaigų vaidmuo, o kurios bus stiprinamos iki regioninių ligoninių?
Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas pripažįsta, kad optimizuoti ligonines – nepopuliarūs žingsniai, tačiau kitos išeities nėra. Esą jau dabar dėl tokios reformos sulaukiama rajonų merų pasipriešinimų.
Sudaryta speciali darbo grupė turėtų suformuoti ligoninių veiklos vertinimo kriterijus, kurie ir nulems ligoninių statusą. Vienas kriterijų – suteiktas gydymo paslaugų kiekis per pastaruosius metus. Jei jis bus nepakankamas, atitinkamos paslaugos nebus perkamos iš ligoninės, ir ji taps rajoninio lygio.
Gali prireikti sraigtasparnių
„Kai kurie pertvarkos metmenų dalykai tiesiog sunkiai suvokiami. Jeigu rajono ligoninėse nebeliks reanimacijos, tai prireiks ne tik 3–4 reanimacijos brigadų, bet, skubiais atvejais, ir sraigtasparnio“, – sakė daug neaiškumų naujoje reformoje matantis Biržų rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A.Gailiūnas.
Medikai nesupranta, kokiais kriterijais remiantis bus nuspręsta išskirti regioninę ligoninę. „Kupiškio ligoninė jau sumažėjusi, bet Rokiškio, Biržų ir Pasvalio praktiškai vienodos. Pastarosios rekonstruotos, į jas investuoti milijonai – negi pinigai bus sukišti tuščiai? Kol kas nėra jokio aiškumo – tik pasėtas nerimas“, – stebina A.Gailiūną sprendimai sveikatos apsaugos sistemoje.
Pasak jo, rajonų ligoninėse sumažinus paslaugų, žmonėms patekti į didesnes gydymo įstaigas taps dar sudėtingiau. „Be abejo, sudėtingos operacijos turi būti koncentruojamos, tačiau paprastesnes galima atlikti rajoninėse ligoninėse. Bet jei jose liks tik terapinė slauga, ligoniai bus priversti laukti“, – sakė gydytojas.
Gydymas nutols nuo kaimo
„Vyksta dialogas, daug kriterijų dar neįvardyta. Ministras ramina, kad rajonų gyventojai neliks be medicinos pagalbos, kad ne visos ligoninės virs minimaliomis“, – sakė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas.
Tačiau, anot jo, jau dabar akivaizdu, kad stacionarios gydymo paslaugos nutols nuo gyvenančiųjų kaimiškuose rajonuose. „Kaip žinia, kaimo vietovėse gyvena 33 proc. šalies gyventojų. Jeigu dar pridėsime rajonų centrus, tai susidarys kone 61 proc. gyventojų. Jiems gydymo paslaugų prieinamumas gerokai pablogės“, – tvirtino Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas.
Koks likimas ištiks jo vadovaujamą Anykščių ligoninę, D.Vaiginas pasakyti negalėjo. Pasak jo, jeigu nebeliktų tyrimų laboratorijos, rentgeno, echoskopijos tarnybos, reanimacijos, intensyviosios terapijos, anesteziologijos, traumatologijos, tokios įstaigos negalima būtų vadinti ligonine.
„Kol nėra gairių, nieko dėl ateities negalima pasakyti. Mūsų paslaugų apimtys didelės, tad, manau, ir toliau dirbsime“, – sakė Rokiškio rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis.
Anot Kupiškio rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos Romos Ramanauskienės, dabartinė jų ligoninės veikla būtų tinkamiausias rajoninio lygio ligoninės variantas.
„Mes jau atsisakėme daug paslaugų. Dabar turime tik slaugą, terapiją, dienos chirurgiją, reanimaciją ir vaikų skyrių, taip pat tyrimų laboratoriją. Norėtume, kad bent tos paslaugos ir išliktų“, – sakė gydytoja.
Statusą nulems paslaugos
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pripažino, kad kai kurios paslaugos nutols nuo kaimo žmonių, tačiau pagerės jų kokybė. „Yra ligoninių, kur atvažiuoja chirurgai, anesteziologai, per dieną išoperuoja kelis žmones. Turime pasakyti, kad tai – neracionalu“, – tvirtino Seimo narys.
A.Matulas tikino, kad jokių apribojimų, kokias paslaugas turės teikti rajonų ligoninės, nebus. Dabar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia minimalius paslaugų kokybės reikalavimus. Jei ligoninės juos atitiks, paslaugos bus finansuojamos. Pvz., akušerijos skyrius išliks, jeigu per metus bus ne mažiau kaip 300 gimdymų.
Parlamentaras tvirtino, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas nesutinka su kai kuriomis SAM metmenų nuostatomis, pvz., dėl reanimacijos paslaugų. „Jeigu neliks chirurgijos, traumatologijos, akušerijos profilio paslaugų, reikalavimai reanimacijai bus supaprastinti. Bet ji turės išlikti, jei bus ir terapinis profilis“, – aiškino parlamentaras.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad, optimizuojant rajonų ligonines, taupymo rezervai riboti. Pasak jo, ligonių kasų duomenimis, rajonų ligoninėms tenka tik 30 proc. stacionarinėms paslaugoms apmokėti skirtų lėšų, nors jos atlieka 61 proc. šių paslaugų. O didžiosios ligoninės už 70 proc. lėšų suteikia 39 proc. stacionarių paslaugų.
Seimo narys pabrėžė, kad bus stiprinamos dabartinės apskričių ligoninės. O specializuotos ligoninės (tuberkuliozės, infekcinės ir kt.) turėtų būti jungiamos prie bendro profilio gydymo įstaigų.
Siūlo aklai nepasikliauti skaičiais
A.Matulas pastebėjo, kad, optimizuojant gydymo įstaigas, nereikėtų aklai paisyti Pasaulio banko (PB), Pasaulio sveikatos organizacijos nurodomų rodiklių dėl lovų, gydytojų skaičiaus.
„Kiekvienoje šalyje yra skirtinga situacija. Pas mus – senstanti visuomenė, mažėja gimstamumas, didėja sergamumas ir mirtingumas. Galime tik pasimokyti iš tų šalių, kuriose rodikliai atitinka ES ar pasaulio vidurkius, tačiau žmonės kenčia dėl prasto gydymo paslaugų prieinamumo“, – tvirtino Seimo narys.
Anot jo, mūsų šalyje sveikatos apsaugos sistema nesugriauta. „Mes išsaugojome medicinos punktus, ambulatorijas, ligonines, nuosaikiai reformavome sistemą, deja, tik per lėtai. Aišku, dalis lėšų naudojama pernelyg neefektyviai“, – samprotavo A.Matulas. Anot jo, verta pabrėžti, kad ES sveikatos apsaugai vidutiniškai skiriama 8–9 proc. bendro vidaus produkto, o pas mus – tik iki 5 proc.
V. Augustinienė: daug netvarkos
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė mano: "Metmenis svarstėme ir SAM, ir Seime. Įvairių požiūrių yra. Kol kas dar daug neaiškumų. Tvirtinama, kad viskas daroma pacientų naudai, tačiau ar žmonėms iš tikrųjų bus geriau, parodys tik laikas. Dabar aišku, kad kažką reikia keisti, nes sveikatos apsaugos sistemoje daug netvarkos. Tačiau bet kokia reforma turi ir pliusų, ir minusų. Reikėtų pagaliau įvesti savanorišką sveikatos draudimą. Apie jį jau seniai kalbama, bet kažkodėl šis klausimas nepajuda."
