„Ūkininko patarėjas“ neseniai rašė apie du Kretingos miesto statinius – „Kretingos grūdų“ kompleksą ir miesto bažnyčios bokštą – „papuoštus“ mikrobangų retransliavimo antenomis, gąsdinančiomis aplinkinius gyventojus. Susitikime gyventojai tikėjosi išgirsti pagrįstą atsakymą, ar minėtos bangos gali pakenkti sveikatai, tačiau jie neišgirdo net patarimų, kaip spinduliavimo galėtų vengti. Skirstydamiesi susitikimo dalyviai kalbėjo, kad tikroji informacija nuo jų slepiama.
Į susitikimą su gyventojais atvykęs Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vyr. specialistas Rimantas Giedraitis sakė, kad jų tarnyba vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta higienos norma, numatančia, kur gali būti statomos mobiliojo ryšio bazinės stotys ir koks elektromagnetinio spinduliavimo srauto tankis aplink jas gali būti.
- Ši norma, užtikrinanti, kad gyventojams nebūtų daromas neigiamas poveikis, privaloma visiems. Svarbiausias jos reikalavimas – ne didesnis kaip 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą lauko tankis, ši norma galioja ir bazinėms stotims. Jau parengta ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikta nauja higienos norma, kurią rengiant dalyvavo įvairios tarnybos, atsižvelgta į daugelį siūlymų. Svarbiausi pakeitimai – draudimas statyti antenas ant ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų bei mažesniu kaip 200 m atstumu nuo jų. Kitas pakeitimas – kad nebereikės higienos pasų, manoma, jog tai perteklinis dokumentas, ir ateityje jis nebebus reikalingas, - gyventojus informavo R. Giedraitis.
Specialistas pastebėjo, jog Kretingoje išties nemažai antenų, daugiausia Tiekėjų gatvėje, kur įsikūrusi ir „Kretingos grūdų“ bendrovė, taip pat ant bažnyčios bokšto miesto centre. Pasak R.Giedraičio, dabar galiojanti higienos norma to nedraudžia, ir naujai normai įsigaliojus mažai kas turėtų keistis.
- Naujojoje higienos normoje atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas, bet Lietuvoje nustatytos normos yra daug griežtesnės. ES leidžiamas maksimalus 40 mikrovatų srauto tankis, Lietuvoje – tik 10, tai didžiulis skirtumas. Be to, Lietuvoje galioja nuostata, kad geriau daugiau antenų, bet mažesnio galingumo. Pavyzdžiui, Vokietijoje bazinės stotys yra daug galingesnės, nors jų mažiau, - lietuviškų normų pranašumą įrodinėjo Visuomenės sveikatos centro specialistas.
Susitikime dalyvavusi Jungtinio demokratinio judėjimo sveikatos komiteto pirmininkė Genovaitė Šunokienė atkreipė dėmesį, kad numatoma priimti nauja higienos norma jau atsilieka nuo daugelyje Europos šalių nustatytų reikalavimų.
- Kiek radijo antenų Lietuvoje stovėjo iki mobiliojo ryšio išplitimo? Gal penkios, dabar – kas antrame kaime. Ar atlikti palyginamieji tyrimai, koks gyventojų sergamumas kaime, kur įrengtos antenos ir kur jų nėra? Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kad šią sritį reikia griežtinti ir pradėti labiau kontroliuoti, o žmonės turi būti apsišvietę ir daugiau reikalauti iš vyriausybių. Ar pas mus normos griežčiausios? Buvo, bet dabar jau nebėra, nes devynios ES šalys savo higienos normas sugriežtino. Kai kuriose užsienio šalyse į mokyklą atėję vaikai ir mokytojai privalo išjungti savo mobiliuosius telefonus, Rusija priėmė reglamentą, neleidžiantį naudotis mobiliaisiais telefonais vaikams iki 18 metų, Prancūzijoje – iki 12 metų. Lietuvoje apie tai nekalbama, - vardijo G.Šunokienė.
Kretingos r. savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Vanda Verbutienė tikino, jog nėra nustatyta, kad būtent nuo mobiliojo ryšio kyla kai kurie onkologiniai susirgimai. Pavyzdžiui, moterų krūties vėžys dažnesnis tarp moterų, naudojančių kontraceptines priemones, nežindančių savo kūdikių, tai patvirtinanti ir situacija musulmonų pasaulyje – tokių susirgimų dėl kitokio požiūrio į kontraceptines priemones ir vaikų žindymą ten gerokai mažiau. Savivaldybės valdininkė pageidavo, kad susitikimo dalyviai pareikštų kuo daugiau pageidavimų, tada būtų galima imtis juos įgyvendinti.
- Kol kas išgirdau tik vieną prašymą – kad savivaldybė atliktų bazinių stočių spinduliuotės matavimus. Iniciatyvą turite rodyti iš apačios ir privesti atitinkamas institucijas atlikti reikalingus darbus, - sakė V. Verbutienė.
Gyventojai pasigedo aiškumo ir viešumo šiuo gana painiu klausimu. Laidais tekanti elektra pavojinga – tai žinodamas žmogus plikomis rankomis laidų neliečia, ugnis gali nudeginti, tačiau basomis kojomis po žarijas vaikšto nebent fakyrai. G.Šunokienė sakė, jog ji nemiega apsikabinusi šaldytuvą ar įjungtą mikrobangų krosnelę, nes žino, kokios gali būti pasekmės. O ar žino žmonės mobiliojo ryšio elektromagnetinio spinduliavimo pasekmes ir kaip jų išvengti? Mokslininkai šioje srityje dar tik ginčijasi, tačiau verslas, nepaisydamas atsargumo principo, stato antenas ir ant gyvenamųjų namų, ir šalia jų.
- Tikrai nė vienas kretingiškis neprotestuotų, jeigu antenas iškeltų už miesto ribų ir pakabintų ant atokių bokštelių. Sakyčiau, kad ir sugedęs čiaupas, lašas po lašo kapsėdamas, „eina per nervus“, žemaitiškai sakant. O kai čia pat stovi antena, kaip ji mūsų ląsteles išbalansuoja? Šioje srityje per mažai informacijos. Blogai, kad verslininkams daug kur pritaria medicina ir politikai. Žmonės turi gyventi sveikoje aplinkoje, - sakė vienas susitikimo dalyvių.
Savivaldybės atstovė V.Verbutienė patikino, kad rajono valdžia negali priimti vienašališko sprendimo nuimti antenas.
- Kai gausime tikslius matavimus, galbūt juos pristatysime viešai. Tada bus galima teikti siūlymus atitinkamoms institucijoms dėl antenų nuėmimo, jeigu parodymai bus didesni už leidžiamus. Jeigu įsigaliosiančioje higienos normoje bus draudžiama antenas statyti prie mokyklų – atstumai bus patikslinti, - susitikimo rezultatus apibendrino valdininkė.
Skirstydamiesi gyventojai kalbėjo, kad maža naudos iš tokių susitikimų, nes paprasto žmogaus balsas eilinį kartą lieka neišgirstas, padėtis ir toliau bus tokia pati: teks gyventi verslininkų prieš gyventojų norą išrikiuotų spinduliuotuvų pašonėje.
