Jei paslauga nepaklausi, jos ir nebus

Kaip teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, tezės nėra naujos, apie tai esą kalbama daug metų, tačiau nieko nedaroma.

„Nors keletą metų sveikatos apsaugos sistemos finansavimas gana sparčiai augo, jis vis tiek vienas mažiausių ES. Kaip matyti iš Pasaulio banko išvadų, turime vieną tankiausių ligoninių tinklą ir vieną didžiausių gydytojų skaičių. Taigi biudžetas – labai ribotas, o paslaugų tinklas – platus. Natūralu, kad paslaugos blogai finansuojamos. Įkainis, kuris mokamas už paslaugas, neatitinka realių sąnaudų“, - teigė SAM atstovas.

Todėl, anot jo, susiklostė padėtis, kai už paslaugas tenka primokėti ir pačiam gyventojui – per nelegalias priemokas, tiesiai į gydytojų kišenę ar kai prieš operaciją reikalaujama nusipirkti siūlų, vaistų ir pan. Taigi sveikatos apsaugos sistema žmogui netapo nei priimtinesnė, nei draugiškesnė. Mat papildomas finansavimas būdavo skiriamas išimtinai medikų atlyginimams, o ne sistemos tobulinimui.

„Jei sistema blogai veikė net tuomet, kai finansavimas didėjo, dabar, jam mažėjant, sistema pasirodė visiškai neefektyvi. Jei biudžetas dar bent šiek tiek sumažės, sistema visiškai žlugs, o tikėtis pinigų tikrai negalime. Todėl vienintelė galimybė – didinti sistemos efektyvumą“, - teigė pašnekovas.

Sistemos pertvarkoje numatomos 4 svarbiausios kryptys, kurios šiuo metu reikalauja didžiausių išlaidų – apie 4 mlrd. litų: valdymo ir finansavimo pokyčiai, pirminės sveikatos priežiūros, ambulatorinės pagalbos ir slaugos plėtra, ligoninių pertvarka bei vaistų politikos pokyčiai.

Bene didžiausia naujovė, kad bus vykdomi ne struktūriniai pokyčiai – pavyzdžiui, naikinama ligoninė ar jos skyrius, bet tiriama paslaugų paklausa. Du mėnesius ligonių kasų specialistai tyrinės rinką ir pateiks išvadas – kurios paslaugos kurioje vietovėje nereikalingos. Jų ligonių kasos ir nepirks, kitaip tariant, nefinansuos.

„Kai būdavo planuojama uždaryti vieną ar kitą ligoninę, galiausiai dėl politinių jėgų įsikišimo ji nebūdavo uždaroma. Todėl dabar žiūrėsime, kokios paslaugos ligoninėje neteikiamos, jų ir nepirksime. Merai jau priešinasi – tai prestižo klausimas. Esą koks aš meras, jei neturiu ligoninės. Tačiau jei merai manys, kad jų ligoninėje reikia atlikti organų transplantaciją, tegu patys ją ir finansuoja. Juk dabar, kai daromos planinės operacijos, į rajono ligoninę kviečiamas chirurgas, o kartu su juo – anesteziologas ir reanimatologas. Ar pigiau žmogų nuvežti į kokybišką centrą, ar kviestis specialistus?“ – klausė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.

Tai pat planuojama didinti slaugytojų skaičių, nes pastebėtas, kad šiandien yra per mažai slaugos personalo, todėl jo darbą priversti atlikti gydytojai. „Atsilaisvinusius“ pinigus planuojama skirti ir šeimos gydytojo institucijos stiprinimui. Pastaroji šiuo metu esą atlieka tik tarpininko funkciją – nukreipia pas specialistą.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – į privačias rankas

Mažėjant stacionarių paslaugų, daugelį žmogaus problemų turės spręsti pirminės sveikatos priežiūros grandis, todėl būtina gerokai didinti jos finansavimą, pirmiausiai už pasiektus gerus rezultatus.

Siekiant efektyvesnio valdymo ir didesnio suinteresuotumo, planuojama perduoti šią grandį į privačias rankas. „Šiuo metu dalis pirminės sveikatos priežiūros įstaigų yra privačios, dalis – valdiškos. Atsiranda nelygios konkurencinės sąlygos. Mes neverčiame jų privatizuoti, o tik ketiname skatinti, kad privataus sektoriaus būtų daugiau. Kai pirminė grandis pati išsilaiko, ji veikia geriau ir efektyviau. Tačiau tai nereiškia, kad ligonių kasos nemokės joms už paslaugas“, - teigė A. Čaplikas.

Anot ministro, pertvarkos lems, jog žmonėms nebereikės laukti specialisto konsultacijos kelis mėnesius. Esą rajonuose jų atsiras daugiau. Tiesa, kokiu būdu tai būtų galima pasiekti, jis nedetalizavo.

„Šiuo metu mes pateikiame tik gaires. Jau dirba ligonių kasų specialistai, kurie teikia pasiūlymus kitų metų biudžetui. Kai tik turėsime konkrečius skaičius, mes juos pateiksime. Nėra ko tikėtis, kad pertvarka įvyks greitai. Šioje srityje apskritai nieko negalima daryti staigiai“, - teigė A. Čaplikas.

Ministras patikino, kad artimiausiu metu oficialių priemokų gyventojams už paslaugas įvesti neketinama. Esą tai daryti galima, kai ekonomika kyla, o ne krizės metu. Paklaustas, kaip jis vertina gydytojų pasisakymus, kad be papildomų priemokų įstaigos neišgyvens, A. Čaplikas priminė, kad nuo 2004 iki 2008 m. medikų atlyginimai išaugo 120 proc., o praėjusių metų pabaigoje visuotinis atlyginimų karpymas jų nepalietė. „Visiems blogai, atlyginimai mažėja ne tik medikams, todėl šiuo klausimu turėtų būti parodytas solidarumas“, - teigė ministras.

Ligoninių pertvarka – kardinali

Anot jo, pertvarkomis siekiama, kad gyventojai kuo daugiau paslaugų gautų kuo arčiau namų. Tai esą bus galima pasiekti ir pertvarkant ligonines, nors, kaip bebūtų paradoksalu, paslaugų jose bus teikiama mažiau. Esą dabar, kai žmogus kas savaitę keliauja iš vienos ligoninė į kitą, kol liga visai įsisenėja, galima kalbėti apie sąlyginį paslaugų prieinamumą.

Ligonines planuojama suskirstyti į tris lygmenis – rajono, regiono ir respublikos. Rajono ligoninėse bus atsisakoma brangiausiai kainuojančių budinčių tarnybų – reanimacijos skyriaus, operacinių, laboratorijų. Optimalus modelis – terapijos, slaugos, dienos chirurgijos ir ambulatorines konsultacijas teikianti įstaiga, kuriai nebūtina visą parą išlaikyti minėtų tarnybų.

Regiono ligoninės teiktų platų spektrą paslaugų, kurioms nereikia ypač brangių technologijų bei siauros specializacijos gydytojų. Tuo tarpu respublikos lygio ligoninėse, kurios telktųsi penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, būtų gydomi tik tie pacientai, kuriems pagalbos negali suteikti kitų lygmenų ligoninės. „Yra nenormalu, kai tretinio lygio ligoninėje operuojamas apendicitas“, - teigė A. Čaplikas.

Anot ministro, pertvarkos turėtų subalansuoti ir gydytojų atlyginimus. Medikams nereikės blaškytis po kelias ligonines, nes už mažesnį darbo krūvį jie gaus didesnį atlyginimą, o pacientams atkris nelegalių vokelių būtinybė.

„Paradoksalios Pasaulio banko išvados apie didžiulį gydytojų skaičių greičiausiai remiasi etatų skaičiumi. Tačiau iš tiesų medikai pas mus dirba ne vienu etatu“, - sakė A. Čaplikas. Anot jo, pertvarkos planui, kuris turėtų užtrukti apie 3 metus, jau pritarė Vyriausybė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją