Eilės pas gydytojus – dar ne rodiklis
Anot Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės prof. Rūtos Dubakienės, eilės pas gydytojus alergologus ilgėja kasmet, tačiau tai nereiškia, kad visi pacientai, kurie kreipiasi į gydytojus, yra alergiški:
„Preliminariai galima sakyti, kad per metus pas alergologus, kurių Lietuvoje iš viso yra ~ 40, apsilanko apie 1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Lyginant su kitomis Europos šalimis, tai nėra didelis skaičius. Tikėtina, kad jis būtų dar mažesnis, jeigu patys pacientai sugebėtų identifikuoti pagrindinius alergijos požymius ir į gydytojus kreiptųsi tuomet, kai jie pasireiškia, o ne tuomet, kai atsiranda nedideli bėrimai ar paraudimai. Alergija – tai pasikartojanti, o ne vienadienė neigiama organizmo reakciją į alergeną“, – kalba gydytoja.
Sergamumas alerginėmis ligomis progresuoja ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, Australijoje sergamumas bronchine astma yra 25 proc. Tuo tarpu Lietuvoje pagal statistiką sergamumas šia alergine liga – 5 proc. „Kol kas neturime tikslių duomenų, koks bendras sergamumas alerginėmis ligomis mūsų šalyje. Aišku viena – jis nemažėja, bet ir katastrofiškai nedidėja. Preliminariai galima sakyti, kad sergamumas Lietuvoje yra 10 kartų mažesnis nei Europoje“, – teigia prof. Rūta Dubakienė.
Ypač atsargūs – mažylių tėvai
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad mažylių tėvai į alergologus kreipiasi itin dažnai. Tai visiškai suprantama, nes vyrauja nuomonė, jog vaikai yra labiausiai linkę į alergiją. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Vaikai yra labiausiai linkę į alergiją maistui, o kitos alergijos formos pasireiškia žmonėms nepriklausomai nuo jų amžiaus. Be to, šiuo metu atliekamo „Europrevall“ tyrimo, kuriuo siekiama išsiaiškinti maisto alergijos paplitimo dažnį Europoje, duomenimis, mūsų šalyje iš 1500 kūdikių tik apie 100 turi maisto alergiją. Tyrime dalyvauja devynios šalys, tarp kurių Lietuva pagal šį rodiklį užima 8 vietą.
Kaip problemą alergologė įžvelgia tai, jog žodis alergija linksniuojamas tiek kalbant apie alergijos sukeliamas, tiek apie jos nesukeliamas ligas, todėl formuojasi mitai, kurie klaidina žmones ir kartais sukelia nereikalingus būgštavimus.
„Pavyzdžiui, atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, dažniausiai prasidedanti kūdikystėje, ir ji gali būti alerginė ir nealerginė. Kadangi apie atopinį dermatitą rašoma pakankamai daug, tėveliai, tik pastebėję įtartinus bėrimus ant vaiko kūnelio, kreipiasi į alergologus. Ir visgi praktika rodo, kad tik 10 proc. visų atvejų yra alerginiai. Jeigu šį skaičių tėvai žinotų, manau, kad pirmiausia jie kreiptųsi ne į alergologą, o į dermatologą“, – pabrėžia alergologė. Anot jos, netgi odos niežėjimas ne visada yra alergijos požymis. Jį gali sukelti stresas, įtampa, o jų šiandien tikrai netrūksta.
Alergeno vengimas – geriausias kovos su alergija būdas
Tai, kad alergiją lemia genetiniai veiksniai, žino daugelis. Sergant alergija vienam iš tėvų, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas yra 40-60 proc., o jeigu serga abu tėvai - rizika pasiekia net 80 proc. ribą. Netgi jei alergiška močiutė, rizika padidėja iki 40 proc.
Alergiją lemia ir aplinkos užterštumas, kuris kasmet tik didėja. Atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad pastaruoju metu užterštumo veiksnys ima vyrauti prieš genetinį ir šiandien jis įtakoja net iki 85 proc. alergijos atvejų.
„Dažnai vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą. Praktikoje susiduriama su atvejais, kuomet alergija konkrečiam alergenui išnyksta, bet tai būna itin retai. Susiduriama ir su atvejais, kai išsivysto neigiama organizmo reakcija į dar daugiau alergenų. Svarbu žinoti ir suprasti, kad alergijos problema yra ne tam tikra medžiaga, bet žmogaus organizmo savybės, kurioms reaguojant su konkrečia medžiaga atsiranda alergijos simptomai. Taigi jeigu yra žinoma, į kokį maisto produktą, cheminę medžiagą ar aplinkos dirgiklį organizmas reaguoja neigiamai, tiesiog reikia jo vengti“, - pabrėžia profesorė.
Kovoti su alergija paprasčiau tiems, kas alergiški maisto produktams ar cheminėms medžiagoms, nes jų galima tiesiog nevartoti. „Cheminėms medžiagoms alergiški žmonės turi galimybę rinktis neutralias – bekvapes, bespalves, ekologiškas – kosmetikos, higienos ar buitinės chemijos priemones. Be abejo, ypatingai tai aktualu tėvams, auginantiems kūdikius, nes mažylių priežiūrai turi būti naudojami kuo natūralesni produktai,“ – mintimis dalinasi alergologė.
Išsamiau apie kovą su alergiją, jos priežastis, simptomus bei visuomenėje vyraujančius mitus gydytoja alergologė kartu su kitais specialistais kalbės birželio paskutiniąją dieną Vilniaus mokytojų namuose. Gydytojai ves nemokamą seminarą „Saugi namų aplinka“, kuris yra švietimo projekto visai šeimai dalis.
