Anot ekspertų, reikėtų labiau gerinti darbo kokybę. Taip pat trūksta kontrolės, kad gydymo įstaigos būtų atsakingos už savo suteiktas paslaugas.
Pasaulio bankas teigia, kad Lietuvoje ne tik per daug ligoninių, tačiau dalis jų – per mažos, kad teiktų visas reikalingas paslaugas.
Priduriama, kad daugiau pacientų turėtų būti gydoma ambulatoriškai. Taip pat teigiama, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemą reiktų orientuoti į ankstyvąją diagnostiką bei gydymą pirminės priežiūros įstaigose – tai Lietuvoje šiuo metu yra menkai išvystyta.
Ministras: nieko naujo
Su kitą savaitę oficialiai skelbiamos ataskaitos teiginiais sutiko ir sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. „Nieko naujo nepasakyta. Kritika teisinga, reforma būtina“, – Lietuvos radijo eteryje sakė jis.
Jis pridūrė, kad Pasaulio banko ataskaita nėra kritika, o tiesiog – „realios situacijos apibūdinimas“.
Pasak ministro, tokią situaciją, kurią jis palygino su nemylimu sūnumi, jo vadovaujama Sveikatos apsaugos ministeriją paveldėjo. Anot A. Čapliko, visos problemos iki šiol buvo sprendžiamos tik finansinėmis injekcijomis.
Ekspertas: finansavimą ir efektyvumą būtina didinti
Vilniaus universiteto socialinių mokslų docentas Romas Lazutka teigė, kad Pasaulio banko ekspertai be reikalo priekaištauja dėl didinamo finansavimo – pagal bendrą vidaus produktą sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriama beveik dvigubai mažiau nei kitose ES narėse.
Anot R. Lazutkos, priekaištai dėl gydytojų atlyginimų taip pat neteisingi – juos net juokinga lyginti su kitų Vakarų valstybių medikų atlyginimais.
Tad ekspertas teigė, kad finansavimą būtiną didinti ir toliau, tačiau taip pat būtina sutvarkyti ir finansavimo efektyvumą.
Teigiama, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenka maždaug 60 proc. daugiau gydytojų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Pasaulio banko ekspertai priduria, kad ligoninių, pagal gyventojų skaičių, yra dvigubai daugiau nei kitose ES šalyse. Lietuvoje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų tenka 5 ligoninės.
