Prasigėrusių asmenų mažėja
Gydytojai, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) ir policijos atstovai tvirtina, kad Lietuvoje mažėja alkoholio suvartojimas ir atmeta gamintojų argumentus, kad žmonės nebeperka lietuviškių brangių gėrimų ir vietoj to renkasi nelegaliai įvežtus arba įvairius surogatus.
„Galima drąsiai daryti išvadą, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis. Tai yra faktas. Tiesa, tai nereiškia, kad situacija jau gera“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis.
Teigiamas tendencijas įžvelgti leidžia mažėjantis alkoholinių psichozių, lėtinių alkoholinių psichozių ir sunkių abstinencijų skaičius. Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius šių ligų sumažėjo 26,3 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Rezultatai mus gerokai nustebino. Girtavimo mastai kaip ir neturėtų mažėti, tačiau psichozių mažėja. Vien mūsų centre šiemet jų sumažėjo 495 atvejais. 2008 m. per 4 pirmus mėnesius buvo registruotos 1082 psichozės, šiemet per tą patį laikotarpį – 798“, - džiaugėsi medikas.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, kuriuose atsispindi bet kokie su alkoholiu susiję atvejai (avarijos, traumos, šalutinės ligos, apsinuodijimai), taip pat rodo, kad alkoholio pasekmės mažėja. Pavyzdžiui, 2007 m. I ketvirtį registruoti 704 alkoholio toksinio poveikio atvejai 100 tūkst. gyventojų, 2008 m. – 690, 2009 m. – 474, alkoholinės psichozės atvejai 100 tūkst. gyventojų – atitinkamai 1133, 1123 ir 877.
„Mokslo patvirtinta, kad psichozių mažėjimas tiesiogiai susijęs su išgerto alkoholio kiekiu. Taigi statistika rodo, kad žmonės pradėjo gerti mažiau. Ir man keista girdėti prekybininkų gąsdinimus, kad dažniau geriami surogatai. Mūsų turimi duomenys tai kategoriškai neigia“, - tikino V. Mačiulis.
Jam antrino ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, dr. Aurelijus Veryga, atkreipdamas dėmesį, kad 1999 m. stipriems gėrimams akcizą sumažinus 40 proc., pritaikius lengvatas smukiems aludariams, liberalizavus prekybą, 2000 m. bendras gyventojų mirtingumas išaugo 10 proc.
„Kai šiandien yra aiškinama, kad daugėja nelegalios prekybos, langų valiklių ir odekolonų vartojimas, tuo patikėti neleidžia statistika, kuri rodo, kad apsinuodijimų tokiais surogatais mažėja. Reiškia, negalima sakyti, kad jų daugėja“, – sakė jis.
Girti nusikalsta rečiau
Anot Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Renato Požėlos, nelegalaus verslo suaktyvėjimas, kaip ir buvo pareigūnų prognozuota, jaučiamas. Šiemet per I ketvirtį užregistruota 94 proc. daugiau nusikalstamų veikų nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau šis reiškinys esą labiau sietinas ne tiek su šios prekybos mastų augimu, kiek su pertvarkyta policijos veikla. Taip pat suveikė prevencinė akcija „Nelegalus alkoholis“. Pareigūnai pradėjo gauti laiškus, kuriose kaimo moterys nurodydavo konkrečias „pilstuko“ prekybos vietas.
Anot pareigūno, naminės degtinės populiarėjimas kaime susijęs ir su didėjančia bedarbyste. „Kaimiškose vietovėse naminė degtinė dažnai tampa atsiskaitymo forma, nes grynųjų pinigų mažėja. Tas buteliukas, kaip senais gerais laikais, tampa piniginiu ekvivalentu“, - teigė R. Požėla.
Vis dėlto ir pareigūnas sutiko, kad tam tikri skaičiai rodo, jog žmonės geria mažiau. „Lyginant su praėjusių metų 4 mėnesių duomenimis, 13 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų. Ne paslaptis, kad dauguma tokių pažeidimų padaroma esant neblaiviam. Taip pat mažėja avarijų, kurias sukėlė neblaivūs vairuotojai.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės pernai per 5 mėnesius įvyko 233 eismo įvykiai, išaiškinti 8887 neblaivūs vairuotojai, šiemet – 128 eismo įvykiai ir 5992 neblaivūs vairuotojai. Šie duomenys mus nuteikia optimistiškai. Manome, kad alkoholio prieinamumo ribojimas leidžia mums visiems saugiau jaustis tiek keliuose, tiek viešose vietose“, - sakė pareigūnas.
Pardavimai akivaizdžiai mažėja
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, per 4 šių metų mėnesius įplaukos už alkoholinių gėrimų akcizą sudarė 244 mln. Lt . Lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu jos sumažėjo 21 proc., arba 66 mln. litų.
„Taip atsitiko todėl, kad 2008 m. pabaigoje į mažmeninę rinką buvo patiekta 1,5 karto daugiau alkoholinių gėrimų nei lapkritį. Taigi rinka buvo užtvindyta alkoholiniais gėrimais, kurie buvo realizuojami jau šių metų pradžioje, nors akcizas už juos buvo mokamas pernai.
Jau nuo šio balandžio alkoholio akcizo surenkama daugiau. Pajamos 7 proc. didesnės nei per tą patį periodą 2008 m., todėl metus pabaigsime tikrai su ne mažesnėmis akcizo įplaukomis, kaip pernai“, - įsitikinusi G. Belian.
Anot jos, skaičiai akivaizdžiai rodo, kad alkoholio parduodama mažiau. Toks esą ir buvo paskutinių įstatymo pataisų tikslas. Per pirmus du šių metų mėnesius alkoholio pardavimas sumažėjo 31 proc.: alaus – 34 proc. vynų – 14 proc., stipriųjų gėrimų – 29 proc. Kadangi tarp pardavimo sumažėjimo ir vartojimo yra tiesioginis ryšys, G. Belian mano, kad alkoholio vartojimas sumažėjo 21 proc.
2008 m. Lietuvoje vienam gyventojui per metus teko 13,2 litrų legaliai išgerto absoliutaus alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neviršyti 7 litrų. Pagal organizacijos skaičiavimo metodiką, jei statistinis šalies gyventojas išgeria apie 8 litrus absoliutaus alkoholio, šalies BVP netenka 6 proc. įplaukų.
„Pagal šią metodiką Lietuva pernai neteko 10 proc., arba apie 10 mlrd. litų BVP“, - teigė G. Belian.
