Vėžys mirtingumo lentelėje pirmaus
Panaši onkologinė situacija yra ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Specialistų teigimu, prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. Pernai išaiškinta apie 12 mln. naujų vėžio atvejų. Šiuo metu serga apie 20 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln., o kitais metais vėžys turėtų užimti pirmąją vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje.
Šiemet Tarptautinei kovos su vėžiu dienai paminėti surengtoje spaudos konferencijoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvoje ir VU Onkologijos instituto atstovai teigė, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų įvertinti susidariusią situaciją ir skirti onkologijai prioritetinį dėmesį.
Pažymėtina, kad daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos srities veiklą nacionaliniu mastu, taikantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas bei užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis.
Anot medikų, Lietuvoje taip pat yra visos sąlygos atsirasti tokiam institutui. Tačiau visos naujovės – tiek preparatai, tiek medicininė įranga – labai brangiai kainuoja. Be valstybės paramos pacientams ir gydymo įstaigoms jų įsigyti praktiškai neįmanoma.
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, remdamasis žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija dėl Lietuvoje sugriautos onkologijos sistemos ir galimų piliečių teisių pažeidimų sveikatos apsaugos srityje, savo iniciatyva pradėjo tyrimą, kurio metu aiškinosi onkologinių ligų gydymo patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tarptautinės kovos su vėžiu organizacijos duomenimis, sergamumas vėžiu mažesnis tose šalyse, kur žmonės gerai informuoti apie vėžio prevenciją, sveiką gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinasi sveikatą.
Pavyzdžiui, per metus gimdos kaklelio vėžiu pasaulyje suserga apie 500 tūkst. moterų. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu: 18 iš 100 tūkst. Panaši situacija Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje. Tačiau šalyse, kur ne vienerius metus vykdoma aktyvi gimdos kaklelio vėžio prevencijos kampanija, sergančių moterų skaičius kur kas mažesnis: Suomijoje – 4 iš 100 tūkst., Graikijoje, Olandijoje, Ispanijoje – mažiau nei 8 iš 100 tūkst.
„Būtina daugiau dėmesio skirti profilaktinėms patikros programoms ir reikėtų atkurti onkologinių pacientų stebėsenos sistemą. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą galime iš esmės padėti mūsų pacientams“, – teigia Onkologijos instituto direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas.
Tačiau Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojo mokslui Ričardo Rotomskio teigimu, biudžetinių lėšų gaunama tik „kukliems darbuotojų atlyginimams“, o pinigų moksliniams tyrimams iš valstybės, R. Rotomskio teigimu, neskiriama.
Vėžį gydyti gali bet kas?
Kaip žinoma, onkologinėmis ligomis sergantys asmenys skiriasi nuo kitų, išgydžius ligą jie turi būti nuolat stebimi specialistų. Didžiųjų onkologijos centrų specialistai tik gydo sergančius piktybiniais navikais, o vėliau juos stebi vietos gydytojai. Anksčiau tuo rūpindavosi rajoninių poliklinikų onkologai.
Dabar, kai jų beveik neliko, tai turi atlikti šeimos gydytojai arba apylinkių terapeutai, kurie privalo išmanyti piktybinių navikų vystymosi eigą, metastazavimo kelius, gydymo komplikacijas, paliatyvaus gydymo bei skausmo malšinimo principus.
„Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje nurodoma, kad Lietuvos onkologijos centrą integravus į Vilniaus universitetą, o Kauno Onkologijos ligoninei tapus Kauno medicinos universiteto onkologijos ligonine, buvo sujungtos medikų praktikų ir mokslininkų jėgos, sudarytos prielaidos kryptingam darbui pacientų labui. Tačiau tame pačiame pranešime pripažįstama, kad onkologinėmis ligomis sergantys asmenys skiriasi nuo kitų, jie gydytojų turi būti stebimi iki gyvenimo pabaigos“, - teigiama Seimo kontrolieriaus pažymoje.
Kontrolierius konstatuoja, kad onkologinių ligų gydymo sistema Lietuvoje buvo neapdairiai sugriauta, kai likviduoti 44 onkologų specialistų kabinetai. Gydytojo onkologo specializacijos nebeliko ir Medicinos fakultete. Taigi onkologinių susirgimų daugėja, o sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys pareigūnai priėmė sprendimą, kad tokius susirgimus gydantys specialistai, deja, nebereikalingi.
Prof. K. P. Valuckas pasakoja, kad pagrindinį darbą atlieka vyresnės kartos žmogus, onkologas, jaunesnieji specialistai dažniausiai būna chemoterapeutai ir radioterapeutai. Anot mediko, kažkodėl manoma, kad šiandien onkologija gali užsiimti bet kuris medikas. Tačiau visas pasaulis teigia, kad vėžys yra specifinė liga, kuriai gydyti reikalingas specialus pasirengimas. Profesoriaus nuomone, kol onkologija nebus prioritetinė sveikatos apsaugos sritis, tol bus sunku pasiekti norimų rezultatų.
Atsakomybė – ant šeimos gydytojo pečių
Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė teigia, kad ateityje Lietuvoje žmonės gaus aukštos kokybės onkologinę pagalbą: gerės sudėtingų onkologinių ligų diagnostika, bus įdiegta šiuolaikinė įranga. To bus pasiekta suvienijus gydytojų praktikų ir mokslininkų jėgas, taikant profilaktines programas, įdiegus naujas onkologinių ligų gydymo metodikas.
Pasak Lietuvos onkologijos centro direktoriaus pavaduotojos Birutės Aleknavičienės, Onkologinę pagalbą teikiančių įstaigų pakanka. Tačiau tam, kad šios įstaigos efektyviai dirbtų, reikia atnaujinti aparatūrą, parengti daugiau specialistų, dirbančių onkologijos srityje.
Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas Seimo kontrolierių informavo, kad, atsižvelgus į PSO rekomendacijas, patvirtinta Valstybės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programa, kurioje didelis dėmesys skirtas pirminei profilaktikai bei sveikos gyvensenos ugdymui. Valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programai šiemet numatyta skirti 800 tūkst. litų, tačiau lėšos dar nėra paskirstytos.
Ministro teigimu, Lietuvoje vykdoma gydytojo chemoterapeuto rengimo programa atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse vykdomą gydytojo onkologo rengimą, todėl dar 2005 m. patvirtinti Bendrieji gydytojo onkologo chemoterapeuto rengimo reikalavimai.
„Išanalizavęs surinktą informaciją, Seimo kontrolierius negali pritarti sveikatos ministro nuomonei, jog šalyje yra padaryta viskas, kad būtų pažabotos onkologinės ligos, kasmet nusinešančios vis jaunesnių pacientų gyvybes. Tą puikiai įrodo ir statistiniai duomenys, nes sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau realiai onkologinė pagalba ligoniams gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių“, - teigiama tyrimo išvadų pažymoje.
Anot Seimo kontrolieriaus, akivaizdu, kad vykdant medicinos reformą buvo sunaikinta gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema: sergantiesiems vėžiu tapo sunkiau prieinama medicinos pagalba, atsirado didžiulės ligonių, laukiančių tyrimų ir konsultacijų, eilės, ant šeimos gydytojų pečių gula pagrindinė atsakomybė už naujas vėžio aukas.
Jei onkologija, kaip daugelyje ES valstybių, taptų prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, anot Seimo kontrolieriaus, automatiškai daugiau dėmesio būtų skirta profilaktinėms patikros programoms, labai padėtų ir atkurta onkologinių pacientų stebėsenos sistema.
„Taip pat būtina skirti lėšų naujų technologijų, kuriomis naudojantis būtų galima individualizuoti kiekvieno paciento gydymą, kadangi pasaulinė praktika yra įrodymas, kad gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo“, - įsitikinęs R. Valentukevičius.
