Šūsnis sveikatos tezių
Vėliau paaiškėjo, jog teiginių, kad būtent „Danone“ gaminami probiotiniai jogurtai stiprina imunitetą ir gerina virškinimą, bendrovė taip lengvai neketina atsisakyti — esą ji tik patikslinsianti paraišką.
Medžiagą tokiems teiginiams pagrįsti „Danone“ buvo pateikusi Europos maisto saugos tarnybai (EMST), turinčiai išnagrinėti maždaug 4 200 sveikatinimo teiginių, kuriuos bus galima naudoti maisto papildams, kai tokių teiginių sąrašą patvirtins Europos Komisija.
ES leidžiamų funkcinių sveikatinimo teiginių sąrašą numatoma patvirtinti iki 2010 metų sausio pabaigos. Iš viso ES valstybės narės pateikė apie 44 tūkst. kuo įvairiausių siūlymų. Juos išnagrinėjusi ir atsižvelgusi į vienodus ar panašius siūlymus, EMST nustatė 4 185 galimus pagrindinius sveikatinimo teiginius, kuriuos nagrinės atidžiau.
Specialistai iškėlė prielaidą, kad „Danone“ atsiėmė sveikatinimo teiginius pamačiusi, kad EMST pagrįstus teiginius vertina itin reikliai ir siekdama išvengti smūgio savo reputacijai.
Reputacija vis dėlto sušlubavo
Neigiama nuomonė dėl „Danone“ produktų sveikatinimo teiginių jau yra išryškėjusi Europoje, o „Danone“ padalinys Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia iki teismo susitarti dėl klaidinančių sveikatinimo teiginių.
Pasak spaudos, privatūs asmenys bendrovei pateikė 300 milijonų dolerių ieškinį. Juo siekiama, kad būtų atlyginta visiems šios bendrovės probiotinius produktus pirkusiems amerikiečiams ir kad „Danone“ surengtų „korekcinę reklamos kampaniją“ apie anksčiau naudotus sveikatinimo teiginius. Panašiai kaip „Danone“, savo pateiktus sveikatinimo teiginius atšaukė keli kiti didieji Europos maisto ir maistinių medžiagų gamintojai, pavyzdžiui, „Nestle“, „Unilever“, „Valio“.
Turėjo problemų Lietuvoje
Prancūzijos pieno įmonių grupė „Danone“ oficialiai kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) bei pranešė, kad ji neatšaukė sveikatinimo teiginių, susijusių su produktais „Actimel“ ir „Activia“.
Esą atsiimti šias paraiškas „Danone“ paskatino tik tai, kad EMST paskelbė rengianti konsultacinį susitikimą, kuriame dalyvautų ir įvairių verslo sričių atstovai, specialistai bei Europos Komisijos atstovai. Šis konsultacinis susitikimas vyks šių metų birželio 15 d. Briuselyje. Tikimasi, kad jo metu priimtos išvados ir rekomendacijos bus paskelbtos per kelias savaites po šio susitikimo. Todėl „Danone“ nusprendė, kad būtų logiška savo noru laikinai atsiimti tris paraiškas ir jas pakoreguoti pagal naujai pateiktas rekomendacijas bei pateikti iš naujo. Kelios kitos verslo įmonės taip pat ėmėsi panašių veiksmų.
„Šis paraiškų atsiėmimas tikrai nereiškia, kad abejojame mokslinių tyrimų, susijusių su šiomis paraiškomis, pagrįstumu. Mūsų gaminių veiksmingumas įrodytas daugeliu mokslinių tyrimų“, — laiške VMVT direktoriui teigia „Danone Baltics“ generalinis direktorius Heneris Rinšė.
VMVT direktoriaus pavaduotojo Z. Stanevičiaus teigimu, su šia bendrove Lietuvos VMVT prieš kelerius metus jau turėjo problemų, tad perspėjo, kad kategoriški minėtų produktų sveikatinimo teiginiai kelia abejonių. Tada, nepaisant didelių Prancūzijos įmonių grupės „Danone“ pastangų, mūsų šalyje mėnesį buvo nutraukta šių produktų reklaminė kampanija.
Sveikuoliška bendrovė
Didžiausia bėda, kad „Danone“, viena labiausiai klestinčių sveiko maisto bendrovių pasaulyje, sveikatinimu grindžia ne tik kelių produktų reklamines kampanijas, bet ir visą savo rinkodaros politiką, kuriai gali būti suduotas didelis smūgis. Jos skelbiama misija — „užtikrinti gerą savijautą, pateikiant kuo didesniam būriui žmonių skanius, maistingus maisto produktus ir gėrimus prieinamomis kainomis“.
„Danone“ priklauso 150 gamyklų daugiau nei 120 šalių visuose penkiuose žemynuose. Jose dirba apie 76 tūkst. darbuotojų. Jos metinės pajamos — maždaug dvigubai didesnės už Lietuvos biudžetą iki krizės — apie 40 mlrd. litų (vien „Activia“ atneša 2 mlrd. litų pelno).
Nors amerikiečiai nėra jogurto mėgėjai, „Activia“ reklamos debiutas JAV prieš trejus metus buvo vienas sėkmingiausių naujo produkto diegimų į rinką, jau pirmaisiais metais atnešęs bendrovei apie 300 mln. litų.
Šis reiškinys ne tik padėjo „Danone“ įsitvirtinti Jungtinėse Valstijose, bet ir sukėlė pamišimą dėl maisto su probiotikais. Beje, ir JAV šis produktas trečdaliu brangesnis už kitus panašius.
Visos „gerosios“ bakterijos – geros
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjo A. Kranausko, probiotikais vadinamų „gerųjų“ bakterijų yra visuose jogurtuose, tad tai nėra koks nors išskirtinumas, kurį savo reklamos strategijoje pabrėžia „Danone“.
„Kai kurios bendrovės, reklamuodamos savo produktus, balansuoja ties teisėtumo riba“, — teigė specialistas. Sakykim, nėra pagrįsti teiginiai, kad probiotikai teigiamai veikia imunitetą.
„Gerosios“ bakterijos, patekusios į žarnyną, jame net neužsilaiko, tačiau kai ką naudinga nuveikia: gerina žarnyno mikroflorą, sudaro konkurenciją „blogosioms“ bakterijoms, kurių dėl konservantų pilno maisto mūsų žarnyne daug daugiau, nei reikėtų.
Tad valgyti jogurtą šiuolaikiniam žmogui tikrai naudinga, tačiau reikia atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Sakykim, kai kuriuose gausu modifikuoto krakmolo, kurio ir taip per daug gauname. Jo dedama, kad jogurtas būtų tirštesnis ir transportuojant mažiau susiplaktų. Pasak A. Kranausko, tikras jogurtas yra skystas.