Unisekso ideologija

„XX amžiuje labai keitėsi požiūris tiek į kūną, tiek ir į pačią moterį. Moteris įgavo vertę kaip savarankiškas asmuo. Ji nebėra tik didžiakrūtė vaikų globėja, tenkinanti fiziologinius vaikų ir savo, kaip mamos, poreikius. Ji pati sugeba užsidirbti pragyvenimui, tampa nepriklausoma, netgi gauna balsavimo teisę. Jos vertė atskiriama nuo motinystės. Tačiau po truputį moters sėkmė susiejama su lieknumu.

Manoma, kad šis derinys visgi atėjo iš madų pasaulio. Graži ir sėkminga moteris turi būti liekna. Tai sutapo ir su iš homoseksualų aplinkos atėjusiu požiūriu į moterį kaip į belytę būtybę. Ši unisekso idėja tapo moters, kuri sugeba daryti karjerą, kontroliuoti savo gyvenimą ir verslą, įvaizdžio dalimi. Savo nelaimei, moteris papuolė į mados gniaužtus. Dabar dieta tapusi tarsi moters prievole“, - pasakojo pašnekovė.

Nors moterys šventai tiki kad susilauks daugiau vyrų dėmesio, bus labiau vertinamos darbe, jei kontroliuos savo kūną, iš tiesų, anot psichologės, tai vienas didžiųjų mitų.

„Patys vyrai teigia, kad ieškodami draugės jie žvalgosi į gražias ir lieknas. Tačiau galvodami apie šeimą, jie intuityviai „matuoja“ juosmenį. Vyrui pati gamta davė suvokimą, kad negali moteris, neturinti poodinių riebalų, išnešioti kūdikio. Tuomet jis turės susitaikyti, kad jis bus bevaikis. Koks vaisingas vyras nenorėtų realizuoti savo reprodukcinės funkcijos?“ – šyptelėjo psichologė.

„Badaujanti“ Lietuva

Valgymo sutrikimų centre I. Kajokienė susiduria su moterimis, bandančiomis iš naujo pamilti savo kūną ir atsikratyti negalavimų, kuriuos joms sukėlė nuolatinis savęs alinimas badavimu ar, atvirkščiai, persivalgymo priepuoliais.

Valgymo sutrikimai – su lytimi susijusi liga. Apie 95 proc. pacientų – moterys. Tai sudėtingesnis mechanizmas, apimantis įvairius fiziologinius pokyčius. Kūnui tenka prisitaikyti, kad žmogus sąmoningai jo „nemaitina“. Į maisto trūkumą reaguoja endokrinologinė, lytinė sistemos, retėja pulsas, krinta temperatūra. Pavyzdžiui, kūdikio norinti moteris nebegali pastoti.

„Kalbu apie rimtus valgymo sutrikimus, neliečiu „badaujančios“ Lietuvos daugumos. Būti truputį anoreksišku dabar yra madinga. Tačiau toks gyvenimo būdas riziką turėti rimtesnių problemų padidina net 8 kartus. Manoma, kad nervine anoreksija serga apie 1-3 proc. populiacijos, bulimija – 3-5 proc., psichologinio persivalgymo simptomus patiria apie 6 proc. Lietuvos gyventojų.

Tyrėjai mano, kad dauguma netipiškų valgymo sutrikimų, pavyzdžiui, vyrų naktinis valgymas, persivalgymas dėl streso, yra nepakankamai ištirti. Mes nežinome jų paplitimo mastų. Daug žmonių, kurie nejaučia didelio diskomforto, kol nepatenka į reanimaciją, nesikreipia į medikus“, - sakė I. Kajokienė.

Anoreksija sergantis žmogus sąmoningai mažina svorį, vengdamas „storinančio“ maisto. Jis badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja. 5-20 proc. anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi.

Nervinė bulimija pasireiškia pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportavimas). Mirtingumas nuo šios ligos – 3 proc.

Tiesa, ne kiekviena moteris, kuri laikosi dietos, ir ne kiekvienas vyras, kuris nusprendžia pakeisti savo kūno svorį, vartodamas specialų maistą ir sportuodamas, būtinai susirgs bulimija ar anoreksija. „Tuomet pasaulyje sirgtų apie 70 proc. žmonių. Valgymo sutrikimai atsiranda sutapus trims dalykams: genetiniam polinkiui, tam tikrai asmenybės struktūrai ir palankioms aplinkybėms. Kol nepradėjome badauti ir mechanizmas neužsivedė, net nežinome, kad turime tokį genetinį polinkį“, - aiškino pašnekovė.

Valgymo sutrikimų centre lankosi daug pagyvenusių moterų, kurios susirgo dėl noro išlaikyti jaunystę, o taip pat daugėja žurnalų prisiskaičiusių jaunų mergaičių. Jų svoris dar nėra pasiekęs kritinės ribos, tačiau krinta labai sistemingai. Paaugles į centrą atveda susirūpinę tėvai.

Sena, stora ir nelaiminga...

Anot psichologės, moterims dažnai nepatinka šlaunų, veido forma, pagurklis, tačiau daugiausiai neapykantos skiriama pilvo sričiai. Kenčia viskas, kas neatitinka reklaminio moteriškumo įvaizdžio, pagal kurį moteris neturi nei šlaunų, nei menkiausio pilvuko. Be to, ji retai kada būna vyresnė nei 20-ties, todėl visos kitos ir jaučiasi senos, storos ir nelaimingos.

„Tik visai neseniai pradėjome šnekėti apie tai, kad žurnalų modeliai yra koreguojami kompiuteriu, kitaip tariant, netikri. Net savo pacientams rodome filmukus, koks iš tiesų yra modelis ir kas iš jo padaroma – antakiai pakeliami, lūpos koreguojamos, kūno talija išploninama“, - pasakojo I. Kajokienė.

Anot jos, skandinavai pirmieji suprato gresiantį pavojų ir įvedė lieknumo cenzą. Ant podiumo vaikštančių modelių kūno masės indeksas (KMI) turi būti ne mažesnis, kaip 18,5. KMI apskaičiuojamas kūno masę (kg) padalinus iš ūgio kvadratu (m). Mažesnis nei 18,5 KMI siejamas su padidėjusia rizika susirgti įvairiomis ligomis – širdies, inkstų.

„Skandinavijoje tai savotiška prevencijos priemonė, kad užkratas neplistų. Mat modelis tampa herojumi, kurį jauni žmonės idealizuoja ir stengiasi prie jo priartėti. Jei atotrūkis tarp modelio ir jaunuolio formų nėra labai didelis, mažesnis ir nerimas“, - sakė pašnekovė.

Anot psichologės, dėl socialinių-kultūrinių tradicijų mūsų savivertė neatsiejama nuo kūno išvaizdos. „Tikiuosi, kad po 100 metų taip nebus. Moterys, kurios nori jaustis mylimos ir vertinamos tokios, kokios yra, turi suvokti, kad jų asmenybė ir kūnas nėra tapatūs. Tačiau susikurti savivertę, kai jos jau nėra, nelengva. Toms, kurios abejoja savimi, patarčiau užsiimti aktyvia veikla – lankyti chorą ar kokį nors hobi būrelį, susitikti su pažįstamais, t. y. gyvenimą padaryti sau maloniu. Mes visi įdomūs tuo, kuo esame skirtingi, o ne savo vienodumu“, - patarė psichologė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją