Esame išsekę po žiemos
Santariškių šeimos medicinos centro „Euroklinika“ gydytoja Daiva Trimonienė sako, kad nuovargio priežastys yra kelios: tai ir laiko pasikeitimas, ir vitaminų stoka, ir žiemą buvusi fizinio aktyvumo trūkumas: „Mes taip ilgai gyvenome uždarose patalpose. Keldavomės tamsoje, grįždavome iš darbo taip pat tamsoje. Retai kada žiemą atostogaujame – tik nedaugeliui pavyksta išvykti slidinėti į kalnus. Žiemą paprastai daugiau žmonių serga virusinėmis ligomis. Ar rimtai atgula į patalą, ar pravaikščioja varvančia nosimi – vis tiek virusai susilpnina organizmo imuninę sistemą. Kol ji atsigaus, turės praeiti nemažai laiko. Dėl to pavasarį ir esame silpnesni.“
Tačiau gydytoja perspėja, kad silpnumas gali būti ir rimtos ligos pradžia:
„Pavasarį nuovargiu skundžiasi daugelis pacientų, – sako gydytoja. – Tokią būseną (ne ligą, ligos čia nėra, tik sindromas) galima pavadinti ir civilizacijos pasekme. Tačiau į nuovargį negalima numoti ranka. Kraujagyslių, kepenų ligos, mažakraujystė – visos jos pirmiausia pasireiškia nuovargiu. Silpnumas ir mieguistumas yra ir pirmasis onkologinių ligų požymis. Jeigu šie požymiai tęsiasi savaitę ar dvi, žmogus turėtų eiti pas gydytoją ir pasitikrinti, pasidaryti bent jau elementarius kraujo tyrimus. Galbūt jam trūksta geležies ir vystosi mažakraujystė?“
Gydytoja paminėjo, kad dėl geležies stokos mažakraujystė taip pat dažniausia pasireiškia pavasarį ir vis dažniau yra diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms.
Mums trūksta vitaminų
Pavasarį lydi avitaminozė, gal dėl to ir nuovargį pajuntame? Gydytoja pataria geriau maitintis, nenumoti ranka į tai, kada ir ką valgome. Paklausta apie vitaminų ir maisto papildų piliules, D.Trimonienė atsako: „Išgerta piliulė duoda labai mažai naudos, sintetinių vitaminų organizmas beveik nepasisavina – jie iš organizmo pasišalina. Geriau valgykime lietuviškas daržoves ir obuoliukus (paprastus, neišvaizdžius, o ne tuos raudonskruosčius, kurie išpurkšti chemikalais puikuojasi parduotuvių lentynose).“
Vynuoges, bananus, apelsinus ir kitus egzotiškus vaisius gydytoja taip pat vertina atsargiai – sako, kad vitaminų juose nepakanka, nes atvežtiniai produktai paprastai nebūna natūraliai užauginti. Naudojami augimą ir nokimą skatinantys priedai, o tokių vaisių ir daržovių naudingąsias medžiagas organizmas daug sunkiau pasisavina.
Anot gydytojos, pagrindinis vitamino C šaltinis pavasarį – lietuviški obuoliai, svogūnai ir bulvės. Net ir virtose bulvėse lieka pakankamai vitaminų. Mūsų seneliai jas valgė ir skorbutu nesirgo.
Pavasaris kerta silpniausius
Pavasarį pakeičiamas laikas, o tai taip pat išmuša iš ritmo jautresnius žmones. Ypač laiko pasikeitimas veikia mažus vaikus. Viena valanda jiems yra daug – turi praeiti pora savaičių, kad vaikai prisitaikytų prie naujo ritmo.
Pavasarinis nuovargis kerta silpniausiuosius – vaikus ir senelius. Pirmieji dar neturi stipraus imuniteto, o antrieji jo jau nebeturi. Sunkiai išgyvena pavasario avitaminozę ir dažnus oro pasikeitimus nėščios moterys bei lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Ir ne tik jie – daugeliui sveikų žmonių pradeda skaudėti galvą, sutrinka miegas: dieną jaučia mieguistumą, o naktį – negali užmigti. Vieni skundžiasi apetito stoka, kitiems prasideda svorio kitimai. Kai kuriems atsiranda apatija – niekas neįdomu, nieko nesinori. Pavasarį mes kur kas greičiau ir be priežasties susierziname. Kai kuriems gali net prasidėti odos bėrimas, niežulys. Dažną ima kankinti nerimas ir liūdesys.
Nervų sistema turi atsigauti
Kaip išsigydyti nuo pavasarinio nuovargio? Pirmiausia – gerai pailsėti. Naktį patartina miegoti ilgiau nei paprastai. Kuo daugiau laiko praleiskime judėdami gryname ore, o nenuveiktų per savaitę darbų nesusikraukime savaitgaliams. Juk žmogaus nervų sistema turi atsigauti. Eikime pasivaikščioti, važinėkime dviračiais, dirbkime sode. Beje, tie žmonės, kurie gyvena sodybose, pavasarinio nuovargio sindromo paprastai ir nejaučia – tuo dažniau skundžiasi po žiemos išblyškę miestų gyventojai.
Gydytoja sako, kad labai blogai mūsų nuotaikas veikia žiniasklaidoje ir per televiziją skleidžiami gąsdinimai: „Jau blogai, bet greitai bus dar blogiau.“ Net tam žmogui, kuriam nėra blogai, toks kasdienis gąsdinimas gali sukelti depresiją.
Kaip išsigydyti pavasarinį nuovargį
• Nepervarkite. Didvyriškus darbo žygius atidėkite kitiems metų laikams.
• Eikite miegoti viena valanda anksčiau nei tai darėte iki vasaros laiko įvedimo.
• Laikykitės dienos režimo, stenkitės gultis, keltis ir valgyti tomis pačiomis valandomis.
• Gerai maitinkitės. Dietos laikytis žiemos nuvargintam organizmui nenaudinga.
• Mažiau vartokite miltinių produktų, makaronų ir kruopų, keiskite juos daržovėmis, užaugintomis Lietuvoje.
• Labai naudinga valgyti raugintus kopūstus, jų rūgštys geriausiai normalizuoja žiemos išbalansuotą organizmo medžiagų apykaitą.
• Valgykite daug svogūnų ir česnakų, jie turi daug vitamino C, folio rūgšties, fitoncidų. Svogūnus ir česnakus patartina valgyti žalius, o pavasario sulaukusius obuolius geriau iškepti.
• Venkite stiprios kavos ir alkoholio. Šie gėrimai mūsų organizmą ypač išmuša iš vėžių.
• Grūdinkitės. Rytais – kontrastinis dušas, apsitrynimai šiurkščiu rankšluosčiu. Kasdien pajudėkite gryname ore.
Kur slepiasi vitaminai?
1. Vitaminas A (retinolis) – šio vitamino daugiausia kepenyse, kiaušiniuose, svieste, grietinėje, oranžinės, geltonos ir raudonos spalvos vaisiuose ir daržovėse, žalumynuose.
2. Vitaminas B1 (tiaminas) – jo turi mielės, sėlenos, grikių ir miežių kruopos, kukurūzai, ankštinės daržovės, kepenys, neriebi kiauliena, riešutai.
3. Vitaminas B2 (riboflavinas) – rūgpienis, kefyras, sūris, kepenys, kiaušinių tryniai, morkos, persikai, burokėliai, grybai, žiediniai kopūstai.
4. Vitaminas B6 (piridoksinas) – sėlenos, miežiai, soros, kukurūzai, žirniai, bulvės, morkos, burokėliai, jautiena, vištiena, aviena, kiaušiniai, pienas.
5. Vitaminas C (askorbo rūgštis) – žalumynai, daržovės (ypač raudonosios paprikos), vaisiai (ypač citrinos ir kiviai), erškėtuogės, juodieji serbentai.
6. Vitaminas D (kalciferolis) – menkės, menkių kepenėlės, sviestas, pienas, kiaušinių tryniai, žuvų ikrai.
Natūralių vitaminų gėrimai, kuriuos galite pasigaminti patys
1. Erškėtuogių gėrimas. Džiovintas erškėtuoges nuplauti ir suberti į verdantį vandenį. Puodą uždengti ir virti 10 minučių. Vaisius keletą valandų palaikyti puode, paskui nuovirą perkošti ir pasaldinti medumi. Vienai stiklinei gėrimo paruošti reikės 10 g erškėtuogių vaisių.
2. Mielių gėrimas (lietuviška naminė gira). Ruginės duonos riekeles paskrudinti orkaitėje, paskui džiūvėsėlius užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti 3–4 valandas, perkošti. Duonos užpilą pašildyti iki 40 laipsnių, įberti 25 g cukruje ištirpintų mielių, cukraus (skystis turi būti labai saldus) ir pastatyti šiltoje vietoje 6–7 valandoms. O tada, kad gira neprarūgtų, pastatykite ją šaltai.
3. Sėlenų gėrimas. Sėlenas suberti į verdantį vandenį ir virti valandą. Du kartus perkošti per tankų sietelį, pirmą kartą jas stipriai nuspaudžiant.
