Pavasario per ašaras nematyti
Mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė profesorė Rūta Dubakienė, kiekvieną pavasarį susidurianti su alerginių susirgimų paūmėjimu tarp ligonių, pastebi, kad mes dar nemokame atpažinti alergijos.
Dažnai į alergologo kabinetą kreipiasi tie pacientai, kuriuos kankina atopinis dermatitas ar kokios nors kitos ligos. Štai šiandieną į profesorės kabinetą buvo užėję 15 ligonių, bet tik du iš jų pasirodė iš tiesų esantys alergiški.
„Ši alergija turi tipiškus simptomus, jai būdingas sezoniškumas, – pasakoja profesorė R.Dubakienė. – paprastai žmogus jau antrąjį sezoną supranta, kad tam tikru metu pasikartojantys tos pačios ligos požymiai ir reiškia alergiją. Pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai, kai kuriems žmonėms parausta ir pradeda ašaroti akys, ima varginti niežulys, patinsta akių vokai, kamuoja vandeninga sloga, čiaudulys, niežti nosį, o vėliau ji užburksta. Kartais ima kankinti sausas kosulys, gali prasidėti net traukuliai. Retai, bet būna ir taip, kad žiedadulkės sukelia epilepsiją. Jeigu ligonis pradeda dusti, jam pasidaro sunku įkvėpti oro – prasideda žiedadulkinė bronchinė astma.“
„Ligą galime pavadinti šienlige tik tada, kai pasireiškia abu simptomai iš karto – ašaroja akys ir bėga nosis. Jeigu tik vienas iš jų – vadinasi, prasidėjo alerginė sloga arba akių junginės uždegimas, alerginis konjunktyvitas“, – aiškina profesorė.
Augalai – alergenai
Polinozė dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Mus alergizuojantys augalai skirstomi į keletą grupių: medžiai, pievų ir piktžoliniai augalai.
Kovo–gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau – beržai, topoliai, klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos. Jų žiedadulkės alergijos nesukelia.
Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai, nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys – net du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis ir kiti varpiniai augalai. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, žydi svarbiausias alergizuojantis augalas – pelynas arba kietis. Taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.
Vengti žydinčių pievų
Anot profesorės, pats geriausias vaistas nuo alergijos – vengti žydinčių pievų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Pjauti žolę dar prieš žydėjimą, langus ir duris laikyti uždarytus, važiuojant mašina naudoti didelio efektyvumo filtrus ir neatidaryti langų. Namuose dažnai valyti dulkes, prieš išeinant į lauką nosies vidų tepti apsauginiais preparatais. Rekomenduojama gamtoje būti vėsesnėmis vasaros dienomis, o atostogas planuoti ten, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia, tarkim, spygliuočių miškuose, pajūryje ar kalnuose. Grįžę iš lauko pasikeiskite viršutinius rūbus, veidą nusiprauskite vandeniu.
Amerikiečiai nuo alergijos saugojasi dėvėdami specialius skafandrus. Lietuviai gamtoje galėtų nešioti kaukes. Juk alergeno pašalinimas iš tiesų yra pagrindinis ir mažiausiai kenksmingas alerginių ligų gydymo būdas. Jeigu nepavyksta to padaryti (juk visų beržų neišpjausi, visų pievų nenušienausi), profesorė pataria nebijoti ir vartoti simptominius vaistus, kurie tam kartui pašalina kankinančius požymius. Vaistai nekenksmingi. Dar yra purškalai, inhaliatoriai į bronchus. Tačiau tai nėra pagrindinis šienligės gydymas, tik simptominis.
Padeda specifinė imunoterapija
Kažin, ar visi žino, kad jau net nuo 1911 metų pasaulyje šienligė sėkmingai gydoma imunoterapijos metodu? Lietuvoje tokį gydymą alergologai pradėjo taikyti nuo 1963 metų. Šiuo metu senas metodas yra labai ištobulėjęs, mokslininkai sukūrė daug naujų gydymo schemų. Gydymas imunoterapija – tai skiepijimas, tačiau ne tradicinis, ne toks, kaip nuo infekcinių ligų, kai į organizmą suleidžiamas virusas ar bakterija. Gydant nuo alergijos mažomis dozėmis leidžiamas žiedadulkių ar kokio kito alergeno ekstraktas, kuris organizme pamažu sukelia toleranciją tam alergenui, pripratina nereaguoti į jį.
Kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti – ne? Profesorė R.Dubakienė sako, kad tai lemia genetinis polinkis. Net iki 85 proc. sergančiųjų alerginėmis ligomis šeimose galima rasti ir kitų alergiškų giminaičių. Kartais alergijos genas gali ilgai nepasireikšti, „išlenda“ paauglystėje arba žmogui sulaukus 30 metų. Alergija gali pradėti kankinti moteris po gimdymo. Niekas nežino, kada pasislėpęs genas pradės alergizuoti.
Kaip išvengti kontakto su žiedadulkėmis?
• Nevažiuokite į užmiestį, žydėjimo metu nedirbkite žemės ūkio darbų.
• Važiuodami automobiliu, uždarykite langus, ypač užmiestyje.
• Neatidarinėkite langų tiek bute, tiek darbovietėje.
• Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo.
• Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle.
• Venkite pasivaikščiojimų lauke ryto valandomis. Grįžę iš lauko persirenkite.
• Prauskitės po dušu ne rečiau kaip du kartus per dieną.
• Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus.
• Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosį,
akis ir burną fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (į stiklinę šilto virinto vandens
dedamas arbatinis šaukštelis druskos). Nosies ertmei plauti galima naudoti
švirkštą be adatos ar nedidelę kriaušelę.
• Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke.
• Kasdien drėgnu būdu išvalykite kambarius.
• Planuodami kasmetines atostogas, atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje
poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai.
Polinozės (šienligės) simptomai:
• nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies;
• nosies perštėjimas, čiaudulio priepuoliai;
• akių perštėjimas ir paraudimas, ašarojimas;
• gomurio ir liežuvio perštėjimas;
• dusulys, sausas kosulys;
• odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).
