VšĮ Jurbarko ligoninės vadovo Jono Petkinio teigimu, einama bankroto link. „Pabrango komunalinės paslaugos, šildymas, elektra. Vien už šildymą mūsų įstaiga per mėnesį sumoka apie 85 tūkst. litų. Nė minties nekyla apie naujų technologijų diegimą. Vėluoja atlyginimai, darbuotojai pikti. Dauguma medikų nepatenkinti atlyginimų dydžiu. Mūsų ligoninės gydytojai paprastai dirba net pagal 2–3 licenzijas, o vidutinis gydytojo atlyginimas siekia apie 3300 litų“, – dėstė medikas, pridurdamas, jog daug specialistų iš Jurbarko ligoninės apskritai išėjo – vietoje buvusių 90 liko vos 60.
Ne ką mažesnis galvos skausmas – buvusiuose gimdymo namuose įsikūręs Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Pasirodo, 1150 kv. m pastatas, kuriame šiuo metu slaugomi senukai, ne tik reikalauja remonto, bet ir yra visiškai nepritaikytas dabartinėms funkcijoms. „Nors reikalingos įrangos turime, invalidų vežimėliais čia važinėti neįmanoma. Nėra pritaikyti sanitariniai mazgai ir dušai, kai kurios patalpos – per didelės. Krenta plytelės, byra dažai, atsilupusi grindų danga. Tam, kad šis skyrius būtų sutvarkytas, reikia 1,5 mln. litų“, – kalbėjo J. Petkinis.
Džiaugsmu netryško ir Jurbarko ligoninėje dirbanti gydytoja Jolita Karaliūnaitė. „Negaliu sakyti, kad Jurbarko medikų atlyginimai – labai maži, bet jie vėluoja. Tačiau esmė – sistema. Dirbtinai sugalvotos kvotos, o tai reiškia, kad gydyti visų, kuriems reikalinga pagalba, neapsimoka.
Pavyzdžiui, jeigu yra numatyta, kad turi priimti 20 pacientų, tai už 21-ąjį jau niekas nemokės. Bet negali pasakyti dar dviem ar trims laukiantiems už durų, kad jie tau nesvarbūs“, – aiškino medikė. J. Karaliūnaitės teigimu, juoką kelia ir kalbos apie darbo dienos sutrumpinimą viena valanda. „Mes dirbsime tiek, kiek reikės – juk neišeisi viduryje operacijos“, – sakė ji.
Katastrofiškai trūksta specialistų
Suvalkijos regiono savivaldybių gydytojų teigimu, biudžetinėse medicinos įstaigose jau dabar katastrofiškai trūksta specialistų. Be to, nemaža specialistų yra vyresnio amžiaus, tad neaišku, kas bus, kai jie išeis į pensiją.
Kaip informavo Kazlų Rūdos savivaldybės gydytoja Vilija Stankevičiūtė, šiai ligoninei dabartiniu metu trūksta visų sričių specialistų: kardiologo, rentgenologo, psichiatro, vidaus ligų gydytojo. Vidutinis įstaigos darbuotojų darbo stažas, ligoninės duomenimis, yra 25–35 metų. Panaši situacija ir Marijampolėje.
Jurbarko rajone, pasak savivaldybės gydytojo Raimondo Šulinsko, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose trūksta odontologų ir šeimos gydytojų. Jurbarko ligoninėje situaciją gelbsti gydytojai „antraeilininkai“, kurių pagrindinė darbovietė yra ne Jurbarko ligoninė. Bet trūksta net 30 specialistų, galinčių dirbti pirmaeilėse pareigose: chirurgų, traumatologų, reanimatologų, vidaus ligų gydytojų ir kt.
R. Šulinsko teigimu, jauni specialistai į rajonus važiuoti dirbti nenori – jie mieliau pasirenka didesnes ligonines arba emigruoja į užsienį. Todėl Jurbarko ligoninėje dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis siekia apie 48 metus, o šešių – per 65 metus.
Šiek tiek geresnė situacija – Prienų savivaldybėje. „Specialistų trūkumo rajone nelabai jaučiame, kadangi pas mus atvažiuoja gydytojai iš Kauno. Pagerėjus darbo sąlygoms, per pastaruosius porą metų į rajoną atvyko dirbti keletas jaunų specialistų“, – „Mano Suvalkijai“ sakė Prienų rajono savivaldybės gydytojas Virgis Šlauta.
Yra ir pliusų, ir minusų
Vis tik Vyriausybė pastaruoju metu prakalbo apie biudžetinėse įstaigose dirbančių medikų algų mažinimą. Tai sukėlė nemenką ne tik gydytojų, bet ir jų pacientų nerimą. Kadangi kai kurių specialistų atlyginimų koeficientas ir taip labai mažas, jį sumažinus dar 10 proc., pastarųjų algos gali nesiekti ir minimalaus atlyginimo.
Pasigirdus apie nedžiuginančias perspektyvas, kai kurie medikai ėmė galvoti apie privačią praktiką. „Privati praktika turi ir savų pliusų, ir minusų“, – „Mano Suvalkijai“ sakė visuomeninės organizacijos „Šeimos sveikata“, vienijančios 15 privačių Marijampolės savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, vadovė Lolita Samuolienė.
Anot medikės, anksčiau dirbusios biudžetinėje įstaigoje, samdomame darbe – daug privalumų. Pavyzdžiui, atostogos. Tačiau grįžti į biudžetinę įstaigą L. Samuolienė nenorėtų. „Visų pirma – dėl kitokių darbo sąlygų. Be to, savame versle – daugiau iniciatyvos, noro tobulėti. Mąstai apie kiekvieną pacientą, stengiesi pasitempti, nes žmogus renkasi tą paslaugą, kuri yra geriausia“, – kalbėjo gydytoja.
Tačiau, kita vertus, L. Samuolienė įvardijo ir privačios veiklos minusus. „Pats tampi ne tik mediku, bet ir buhalteriu. Esant įtemptai ekonominei situacijai, kasdien nerimauji dėl to, kas bus, jei staiga nutrūks finansavimas iš Valstybinės ligonių kasos. Tenka nuolat galvoti apie brangstantį patalpų išlaikymą“, – sakė ji.
Svarbi paslaugų kaina
„Mano Suvalkijos“ kalbinti medicinos įstaigų pacientai sakė, jog galbūt mieliau rinktųsi privačias paslaugas, jei tik jų būtų užtektinai ir jei jos nebūtų tokios brangios. „Grįžęs iš Ispanijos apsilankiau Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro registratūroje. Buvau lankęsis gal prieš 10 ar 15 metų. Problemos prasidėjo iš karto, nes nerado mano kortelės. Buvau apšauktas, o paskui prasidėjo vaikymas iš kabineto į kabinetą. Galiausiai neapsikentęs tiesiog iš šios įstaigos išėjau“, – pasakojo vienas Jurbarko rajono gyventojas, tiesa, prisipažinęs, jog vėliau jam vis dėlto teko atsigulti į Jurbarko ligoninę, kur sulaukė medikų rūpesčio ir dėmesio.
„Paslaugų kokybė lemia kainą. Bet kokiu atveju rinkčiausi tą ligoninę, kurioje pažinočiau medikus, jei tik joje būtų teikiamos man reikalingos paslaugos“, – sakė Marijampolės kolegijos asistentė Salomėja Viselgienė.
Jurbarko ligoninės vadovas J. Petkinis dėl daugybės sunkumų labiausiai kaltino Valstybinės ligonių kasos monopoliją. „Kol nebus konkurencijos ligonių kasoms, tol taip ir bus“, – teigė medikas.
