Esą sunkiai prognozuojant pajamų surinkimą, kol kas brangius tyrimus gydymo įstaigos turėtų teikti limituotai.

„Sveikatos apsaugoje yra populiarus toks kalumbūras, kad jei ligoninėje yra lova, tai bus ir ligonis paguldytas, todėl ir šiuo atveju, praktika rodo, kad ne visais atvejais buvo reikalingi tokie tyrimai“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos atstovas Kazys Žilėnas.

Statistika rodo, kad tikslių, tačiau brangių tyrimų gydymo įstaigos atlieka vis daugiau. 2001-aisias jiems apmokėti prireikė 41 mln. Lt, o pernai – jau penkiskart didesnės sumos, o tai neva reiškia, kad gydymo įstaigos gali ir piktnaudžiauti, teikdamos kuo daugiau brangiai mokamų paslaugų, todėl kaip ir kai kuriose kitose šalyse įvedus savireguliacijos mechanizmą tikimasi suvaldyti padėtį.

Tačiau patys medikai tvirtina, kad brangių, kaip ir visų kitų, tyrimų atliekama vis daugiau, nes tobulėja gydymo metodai.

„Kada reikia atlikti brangią procedūrą, apsprendžia ir teisės aktai, kurie įgalioja tai daryti, ir tai atliekama. Mes tampame civilizuotesni, gydome ir tiriame sudėtingesnius susirgimus“, – sakė Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis.

Gydymo įstaigų teigimu, ir iki šiol tyrimų finansavimas vos atitiko savikainą.