Pagrindinės klientės – moterys
Pašnekovo teigimu, norinčių daryti plastines operacijas pradėjo daugėti tuomet, kai atsivėrė sienos su pasauliu ir atsirado internetas. „Nuo vaikystės mums aiškino, kad jau esame gimę kalti, todėl lietuvės yra drovesnės. Tačiau pastaruoju metu operacijų skaičius kasmet labai stipriai augo. Prasidėjus sunkmečiui, jų sumažėjo, tačiau darbo netrūksta. Tik jei anksčiau klientui tekdavo laukti du mėnesius, dabar – apie mėnesį”, - atviravo medikas.
Pasididinti krūtis šiandien kainuoja nuo 10 iki 14 tūkst. litų, vokų korekcijos kaina – 2-4 tūkst. litų, nosies – 6-15 tūkst.
„Kokie žmonių motyvai? Dažnai žmonės įsitikinę, kad tai daro dėl savęs. Tačiau iš tiesų taip nėra, nebent žmogus atsidurtų negyvenamoje saloje. Mes gyvename sociume ir, keisdami išvaizdą, paprastai kažko tikimės. Kita vertus, kiekvieno problema – individuali. Būna, kad ateina žmogus su vieno milimetro nosies kuprele ir sako, kad negali taip toliau gyventi, o kito nosis kumpa kaip erelio, tačiau jis kompleksuoja visai ne dėl jos, o dėl kokio nors apgamo”, - pasakojo R. Vaičiūnas.
Kaip teigė kartu su mediku praktikuojantis mikrochirurgas ir plastinės chirurgijos specialistas Dainius Balčiūnas, yra daugybė žmonių, turinčių įvairiausių defektų, kartais matomų tik jiems vieniems. Čia kaip su „nubėgusia“ kojinės akimi – niekas nemato, o tau atrodo, kad visi tik ir žiūri į tą skylutę kojinėje.
„Sunkiausia išaiškinti žmogui, kad savo defektą jis pats labiausiai ir sureikšmina. Visada reikia objektyviai įvertinti būsimos operacijos reikalingumą ir pokyčių įtaką pacientui po jos ir dar po daugelio metų“, – tvirtino D. Balčiūnas.
Riba tarp tikros ir menamos problemos
Taigi ar dažnai plastikos chirurgas sugeba pasakyti „ne“? Anot medikų, tai būtina, jei akivaizdu, kad žmogui neįmanoma padėti taip, kaip jis prašo, arba nekyla abejonių, kad jam reikia psichologo, o ne plastinės chirurgijos gydytojo pagalbos, nes jis vis tiek liks nepatenkintas.
„Jei žmogui neįtiko net keli specialistai, gali būti tikras, kad jis liks nepatenkintas ir tavo darbu. Būna, žmonės tampa priklausomi nuo savęs gražinimo operacijų. Dar netobula nosis, vėliau prireikia didesnių krūtų ir kitokios sėdmenų formos. Gydytojas visada priklausomas nuo paciento problemų. Tačiau gali sakyti tik „tinka“, „netinka“, paaiškinti sprendimo būdus, ko tikėtis, o ko neverta. Vis dėlto, ar pacientui tikrai reikia operacijos, nusprendžia tik jis pats “, – teigė R. Vaičiūnas.
Dar viena problema, susijusi su žmonių lūkesčiais, kad pas plastikos chirurgą atėję žmonės dažnai neįsivaizduoja operacijos apimties – esą draugei padarė ir atrodo gražiai.
„Mes nežinome nei draugės odos tamprumo, nei raumenų išsivystymo, nei kitų dalykų. Jei operacija pavyko gerai, nebūtinai taip bus ir jums. Jei draugei nepavyko, nebūtinai blogai pavyks ir jums, - tikino pašnekovas. – Tačiau kai ateina moteris, kuri visai neturi krūtų, o nori jas turėti netik dideles, bet kad ir implantas nesičiuoptų, tai neįmanoma. Gamtos neapgausi“.
Esą norint būtų galima operuoti į dešinę ir į kairę, tačiau sąžiningas medikas visgi turėtų žmogui išaiškinti, kad jei žmogus atrodys jaunesnis, dar nereiškia, kad jis nepraras darbo. Arba jeigu moteris guodžiasi, kad dėl kurios nors kūno vietos ją meta vyras, gydytojo pareiga paaiškinti, kad plastinė operacija vargu ar pakeis jų santykius. Kita vertus, R. Vaičiūnas įsitikinęs, kad yra profesijų, kai žmogui iš tiesų svarbu atrodyti gražiai.
Plastikos chirurgas tikina, kad jam visada smagu, kai žmogus po operacijos būna laimingas, tačiau didžiausią pasitenkinimą visgi teikia operacijos, kai žmogus išvaduojamas nuo rimto defekto.
„Kai ateina žmogus, kurio nosis du centimetrus į šoną „nuvažiavusi“, dėl ko žmogus net kvėpuoti normaliai negali, po operacijos jis turi darytis naują pasą, nes neatpažįstamas. Šiuo metu labai užsispyrus galima padaryti labai daug ką. Anksčiau pašalintos krūties atstatymo operacijos būdavo daromos labai retai. Šiandien jos taip pat yra sudėtingos, nes krūtį tenka atstatyti iš pilvo raumens ar nugaros audinių, tačiau jos nėra retenybė.
Šiais laikais galima net kito žmogaus veidą persodinti, o ką jau kalbėti apie veido dalis. Tačiau žmogus turi suvokti, kad ta dalis nebus visiškai tokia, kaip ankstesnė. Kito žmogaus audinių persodinimas susijęs su tam tikra rizika, be to visą gyvenimą teks gerti vaistus. Jei be tam tikrų organų gyventi mes tikrai negalime, be ausies išsiverčiame, todėl verta labai pagalvoti, ar būtina save visam gyvenimui pasmerkti imuninės sistemos slopinimui. Kita vertus, kaip tik plastikos chirurgijoje pradėtos sėkmingai taikyti kamieninės ląstelės, iš kurių auginami audiniai“, - pasakojo medikas.
Plastinės chirurgijos istorija
Plastinė chirurgija nėra nauja medicinos sritis. Jos ištakos – senovės Indija. Pirmosios plastinės chirurgijos operacijos vykdytos dar 600 pr. Kr., kai kaktos oda buvo naudojama nusikaltėlių amputuotų nosių, o neretai ir itin sužalotų moterų nosių atstatymui.
Šiuolaikinės plastinės chirurgijos pradžia – Renesanso Italija, o vieni didžiausių nuopelnų šioje srityje priskiriami Pirmojo pasaulinio karo metais gyvenusiems specialistams. Tuo metu plastinė chirurgija buvo išsigelbėjimas per karą įvairias traumas patyrusiems kareiviams. Netrukus buvo įrodyta, kad odą ir pagrindinius audinius galima atskirti ar perkelti išvengiant jų apmirimo.
Nuo 1920 m. plastinė chirurgija pradėta taikyti psichologinių problemų sprendimui – imta koreguoti nepatinkančius veido bruožus.
