Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus Valentino Mačiulio teigimu, nuo nepriklausomybės Lietuvoje augo psichinių sutrikimų, kuriuos sukelia alkoholis, skaičius. „Jei 1990 m. sergančių baltąja karštine gydėme apie 150, 2007 m. – jau 3349. Pirmą kartą alkoholio sukeltų psichozių skaičius sumažėjo tik pernai. Teko gydyti 465 atvejais, arba 12 proc. pacientų mažiau nei užpernai. Tai rimti skaičiai. Valstybė sutaupė apie 1 350 000 litų, kurių būtų prireikę jų gydymui“, - sakė medikas.
Taip pat sumažėjo ir baltosios karštinės, haliuzinozės, chroniškos paranojos atvejų. V. Mačiulis tikisi, kad sergamumas alkoholio sukeltomis psichinėmis ligomis mažės ir toliau. Skaičiai rodo, kad šių metų sausį bendras sergamumas šiomis ligomis buvo 7 proc. mažesnis nei praėjusių metų sausį.
Nors iki saugios ribos, kurią sudaro 7 l grynojo alkoholio vienam gyventojui per metus, mes dar toli, vis dėlto mūsų išgeriamo alkoholio kiekiai per metus sumažėjo 9,4 proc. ir dabar siekia 13,2 l. Beje, 1965 m. kiekvienam lietuviui tekdavo 10-11 l grynojo alkoholio per metus.
2007 m. pagal alkoholio suvartojimą ES mes buvome antroje nuo galo vietoje, blogiau atrodė tik Liuksemburgas. Pernai metų duomenų dar nėra, tačiau specialistai mano, kad vis dar pirmausime blogąja prasme. Labai blogai atrodo ir mūsų vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai pagal suvartoto alkoholio kiekius buvo antroje vietoje nuo galo. Maisto prekių apyvartoje alkoholio pardavimai sudarė 4 mlrd. litų arba 38 proc.
Anot Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus Česlovo Balsio, alkoholio kontrolės įstatymas nuo savo gyvavimo pradžios buvo keistas 30 kartų ir visada tik liberalizavimo linkme.
„Galiausiai pasiekėme rekordą – 14,3 l grynojo alkoholio vienam gyventojui. To dar nebuvo. Pagrindiniai veiksniai, kodėl sumažėjo alkoholio vartojimas – jo kainos padidėjimas, gyventojų pajamų augimo mažėjimas, reklamos ribojimas, kai kiekvienai progai pasitaikius nešūkaujama, kad alus – krepšinio šalies gėrimas ir pan.“, - svarstė pašnekovas.
Ar daugėja kontrabandos?
Anot Č. Balsio, nepasitvirtino nuogąstavimai, kad akcizo padidinimas alkoholiui sumažins valstybės lėšas – pernai surinkta 54 mln. litų akcizo daugiau. Be to, mažėja išlaidos alkoholio sukeltiems sveikatos sutrikimams gydyti, sumažėjo avaringumas keliuose.
Per metus tarnyba atliko 1300 patikrinimų. 30 proc. atvejų rasta pažeidimų. Dažniausi iš jų –alkoholio pardavimas, reklamos pažeidimai, alkoholio pardavimas nepilnamečiams.
„Rastas alkoholis be dokumentų nebuvo kontrabanda arba falsifikatai. Tokių atvejų būna visose šalyse. Kontrabanda sudaro tik apie 0,1 proc. visų stipriųjų gėrimų. Pernai tokio alkoholio konfiskavome 17,7 tūkst. litrų, 2007 m. – 63 tūkst. Nelegalus alkoholis buvo ir bus, tačiau netiesa, kad pas mus auga kontrabanda. Štai 1994 m. iš tiesų klestėjo kontrabanda. Tuomet vienam gyventojui buvo parduodama 3,4-4,2 litro kontrabandinio alkoholio“, - teigė Č. Balsys.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pasirodžiusią informaciją, kad žmonės pradėjo daugiau vartoti alkoholio surogatų, laiko dezinformacija.
„Nuo surogatų žmonės mirdavo visada. Tačiau pernai intoksikacijos atvejų sumažėjo 315. Jei augtų surogatų vartojimas, tokių atvejų būtų tik daugiau. Džiugu, kad sumažėjo rimtų intoksikacijos atvejų tarp vaikų iki 14 metų (nuo 105 iki 81 atvejo 100 tūkst. gyventojų arba 83 vaikais).
Todėl drąsiai galiu sakyti, kad šį efektą davė mokslu įrodytos priemonės – reklamos ribojimas bei alkoholio kainos didinimas. Tačiau šiandien dar nesutvarkyta prekybos nepilnamečiams kontrolė“, - teigė pašnekovas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, Seime jau užregistruotos įstatymo pataisos, kad viešo maitinimo įstaigose po 22 val. nebūtų galima išsinešti alkoholio. Taip pat ketinama siekti, kad alkoholis būtų pardavinėjamas tik atskirose parduotuvėse, svarstoma, ar nebūtų tikslinga apskritai uždrausti alkoholio reklamą.
