Kaip liga plinta?
Infekcija perduodama oro lašeliniu būdu. Cirkuliuojant orui, virusas greitai išplinta patalpoje. Dažniausiai užsikrečiama bendraujant su ligoniu, esant tame pačiame kambaryje. Ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vienas susirgęs vaikas dažnai apkrečia visą grupę. Minėta liga sergama beveik visus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą.
Kokie ligos požymiai?
Liga prasideda ūmiai. Pakyla temperatūra, odą ir gleivines išberia pūslelėmis. Bėrimas tęsiasi penkias dienas. Aplinkiniams ligonis pavojingas penkias dienas po paskutinių bėrimo požymių atsiradimo, taigi iš viso dešimt dienų. Susidarius šašams, nuo ligonio nebegalima užsikrėsti.
Kaip šią ligą gydyti?
Specialaus vėjaraupių gydymo nėra. Taikomos tik simptominės bei odos higienos priemonės. Nerekomenduojama odos tepti dažančiais dezinfektantais. Tėvai turėtų žinoti, kad labai svarbu gerai išvėdinti patalpas, nuolat drėgna pašluoste valyti dulkes. Taip pat svarbu kuo anksčiau vaikus izoliuoti nuo kolektyvo. Tačiau efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo vėjaraupių – vakcinacija.
Ar reikia skiepytis?
Vėjaraupių vakcina sukurta gan neseniai, todėl jos naudojimo apimtys dar nėra didelės. Vakcina yra mokama. Vakcinos skiepijimo tikslingumas grindžiamas tuo, kad apsaugo nuo susirgimų ir sunkių susirgimo formų vaikus, turinčius imuninės sistemos nepakankamumą, taip pat apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
Ar būna vėjaraupių komplikacijų?
Kartais liga gali komplikuotis įvairiais odos ar kitų sistemų sutrikimais, encefalitu. Vėjaraupiai pavojingi ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Kuo vyresnio amžiaus vaikas suserga, tuo sunkiau ši liga pasitraukia. Manoma, kad ligoniai, kurie buvo labai išberti, vėlesniame savo gyvenimo laikotarpyje turi didelę galimybę susirgti juostine pūsleline, nes vėjaraupių virusas ilgą laiką išlieka nugaros smegenyse.
