Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą kelia didėjantis sergamumas kolorektaliniu (storosios žarnos) vėžiu. Tarp mirčių nuo vėžio pirmauja plaučių piktybiniai navikai, nuo jų kiek atsilieka kolorektalinis ir skrandžio vėžys.

Lietuvoje onkologinė situacija yra panaši, kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pasaulinės sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. Praėjusiais metais sergančiųjų vėžiu skaičius pasaulyje pasiekė 12 mln. naujų atvejų. Apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien gyvena sirgdami vėžiu.

Prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln. žmonių, o ateinančiais, t.y. 2010 metais, vėžys turėtų užimti pirmąją vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje. Todėl, anot Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus prof. Konstantino Povilo Valucko, būtina, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, onkologija būtų laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi.

„Daugiau dėmesio būtina skirti profilaktinėms patikros programoms ir reikėtų atkurti onkologinių pacientų stebėsenos sistemą. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą galime iš esmės padėti mūsų pacientams, – teigė medikas. - Kita vertus, niekam nekelia abejonių tai, kad plačiai naudojant naujas technologijas galima labai pagerinti gydymo rezultatus. Molekuliniame lygmenyje nustatę prediktyvinius ir prognozinius vėžio žymenis, jau galime ne tik prognozuoti ligos eigą, bet ir individualizuoti kiekvieno paciento gydymą.“

Pasaulio praktika rodo, jog gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo.

Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis.

K. P. Valuckas įsitikinęs, kad ne vienerius metus realiai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas ir Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją