Storulius iškelia kranu
„Nevalgyk daug ir riebiai, kiaulyte pavirsi“, – gąsdina mus dietologai. O kas, jei mūsų šonus apvalina ne tik riebus maistas? Čia tinka posakis: „Nežinai, nuo ko tunki“. Kuo daugiau prekybos centrų ir naujų technologijų, tuo blogiau mūsų organizmui. Rasti tiesos grūdą maisto prekybos ir gamybos gigantomanijoje tampa vis sunkiau.
Lengviausia apkaltinti žmogų dėl apsirijimo, bet galėtume apkaltinti ir valstybę, maisto pramonės lobizmą, gigantiškus koncernus, kuriančius sintetinį maistą ir aplinką, skatinančią besaikį kimšimą. Komercija mus skatina valgyti, bet tuo pat metu nuolat teigia, kad turime likti gražūs ir liekni kaip žurnalų viršeliuose.
Tauta gyva mamos barščiais
Kas galėjo pamanyti, kad greitas maistas, skirtas skubantiems sunkvežimių vairuotojams, paskatins ne tik mūsų kūno, bet ir mentaliteto mutacijas? Dietologai teigia, kad, valgant menkos maistinės vertės patiekalus su didele riebalų, druskos ir cukraus koncentracija, kūnas pripranta nuolat gauti papildomų riebalų. Greitas maistas ugdo priklausomybę nuo valgymo. Naujųjų ląstelių nebesunaikina jokios dietos. Net numetus svorio, jos tūno organizme tarsi godulio implantai, skatindamos valgyti vis daugiau.
Lietuvių valgymo įpročiai keičiasi – dėl užimtumo mažiau valgome namuose, o mintame greitu maistu arba viešojo maitinimo įstaigose. Visų akys ima ilgesingai krypti į kadaise sunaikintus ekologiškus ir natūralius mažyčius ūkius ir parduotuvėles, kurių savininkui užteko sąžinės nenuodyti kaimynų.
Tauta liks gyva būtent mamos barščiais. Greitas maistas niekada nepakeis naminio. Sveikiau valgyti lietuviškus riebalus nei nekaloringus pusfabrikačius ir produktus, kurių galiojimo laikas nenatūraliai ilgas.
Neprotinga civilizacija
Spartus kūno didėjimas susijęs su maisto gamyboje vis plačiau naudojamais kai kuriais konservantais bei hormonais. Kol kas mes, lietuviai, nesame stori, nes dar neseniai valgėme natūraliai riebų lietuvišką naminį maistą. Pradėję valgyti tai, ką valgo visas užsienis, konservantų, natrio gliutamato (skonio stipriklio) ir kitokių medžiagų prikištą maistą, po dešimties metų ir mes galime pradėti storėti. Daugelis minėtų medžiagų labai sutrikdo medžiagų apykaitą, išbalansuoja sotumo jausmą.
Nekaltinkime bulvių ir kruopų
Vis dažniau pasigirsta mokslininkų nuomonė, kad į kūną eina ne tiek patys riebalai, kiek konservantai, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą ir skatina kauptis riebalinį audinį. „Galime sėkmingai tukti ir nuo lieso pieno, nes pieno produktuose, kad greitai negestų, apstu konservantų“, – sako gydytojai.
Dar ne taip seniai didžiausiais nutukimo kaltininkais laikytos kalorijos ir daug angliavandenių turintys kasdieniai produktai: duona, bulvės, kruopos, makaronai. Tai tie produktai, kuriais lietuviai mito nuo senų laikų. Dabar vis daugiau mokslininkų pripažįsta, kad žmogaus organizmas nelinkęs kaupti riebalų atsargų iš angliavandenių. Tam reikėtų vienu prisėdimu suvalgyti ne vieną kilogramą bulvių ar duonos. Kad būtum storas, dabar nebūtina daug valgyti. Viena aišku – prie nejudraus šiuolaikinio gyvenimo būdo reikėtų valgyti kur kas mažiau nei mūsų protėviams.
Kas slypi už raidės E
Maistas gražėja ir negenda penkmetį. Mano stalčiuje obuolys pragulėjo metus. Ir ką jūs manote? Atrodė lyg ką tik nuskintas. Ne viskas yra maistas, kas maistu apsimeta. Sūris labai geltonas, o grietinė tiršta ne todėl, kad pagaminti iš labai gero pieno, o todėl, kad pridėta dažų ir tirštikių. Maiste priedų yra labai daug ir ne visi jie būtini, bet žmogui sunku gauti informacijos apie tai, kas slypi už raidės E. Kai kurie konservantai turi hormoninį poveikį, ir ypač estrogeninį. Gauname vis daugiau moteriškų hormonų. Vyrų sveikata prastėja sparčiau, jie vis dažniau tunka pagal moterišką tipą.
Nutukimo epidemiją pasaulyje mokslininkai tiesiogiai sieja su natrio gliutamatu – skonio stiprikliu E621. Vokiečių specialistai paskelbė naujausius duomenis dėl klastingo natrio gliutamato poveikio žmogaus apetitui. „Kartą paragavęs negali sustoti" – žmogus praranda sotumo jausmą, normalaus maisto kiekio jau nebeužtenka alkiui numalšinti.
KOMENTARAS
Prof. Vytautas Sirvydis, širdies chirurgas
Pagrindinė antsvorį turinčių žmonių problema – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, o tai skatina vystytis aterosklerozę. Tiems, kurie turi antsvorį, ji vystosi greičiau ir prasideda jaunesniame amžiuje. Normalaus svorio žmogui širdies problemos gali prasidėti sulaukus 60–70 metų, o nutukusiems jos prasideda kur kas anksčiau (40–50 m.) ir gyvenimą gali gerokai patrumpinti. Be to, gali ištikti infarktas.
Širdies ligomis serga daug žmonių, tačiau didžiausia problema ta, kad jie, nors ir žino, kaip reikia gyventi, kad nesirgtų, vis tiek daro kitaip. Šiandien kaip ir nepatogu aiškinti, kad ligos atsiranda tiems, kurie daug ir riebiai valgo, mažai juda, nesportuoja, rūko. Žmonės viską žino, bet netiki! Visi yra girdėję, tačiau mano, kad spauda netiesą rašo.
Tam, kad žmogus būtų sveikas, reikia laikytis saiko valgant ir būti fiziškai aktyviam. Fizinis aktyvumas tikrai mažina aterosklerozės riziką. Juo geriau, kai tai teikia ir malonumo. Labai kenkia rūkymas, alkoholio vartojimas. Tada kraujas tampa rūgštus, o kraujagyslių vidinis sluoksnis sutrūkinėja. Cholesterolis nusėda, plokštelės užkemša kraujagysles.
