Mirtingumas – bene didžiausias ES
Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis nuo onkologinių ligų. Europoje nuo šios ligos moteris miršta kas 18 minučių. Per metus nustatoma apie 0,5 mln. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys kasmet pasiglemžia apie 250 moterų gyvybes. Jų amžiaus vidurkis – 35-45 metai. Taigi tai pakankamai jaunos, darbingos, vaikus auginančios moterys. „Jei mums nuo to pasidarys geriau, prasčiau yra tik Moldovoje ir Rumunijoje“, - tikino Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje siekia 13,2 šimtui tūkstančių gyventojų, Latvijoje – 12,8, Estijoje – 10,3, Lenkijoje – 11,5, Čekijoje – 9,1, Vokietijoje – 7,1, Belgijoje – 6,2, Norvegijoje – 5,5, Prancūzijoje – 5,4, Didžiojoje Britanijoje – 5,1, Italijoje – 4, Ispanijoje – 3,6, Suomijoje – 3, Maltoje – 2,8.
Svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis – lytiniu būdu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šias sąsajas nustatę mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio premija. Manoma, kad net apie 75 proc. seksualiai aktyvių jaunų žmonių turi ŽPV, tačiau 90 proc. atvejų jis išnyksta savaime. Taigi vieną dieną virusas organizme gali būti, o kitą – jau ne.
„Virusas pažeidžia ląsteles, tačiau laikui bėgant jos atsistato savaime. Jeigu kurios nors ląstelės dėl tam tikrų priežasčių ima daugintis nekontroliuojamai, per 10-15 metų išsivysto vėžys“, - pasakojo medikė.
Profilaktikos rezultatai – stulbinantys
Anot pašnekovės, nors ŽPV vienodai paplitęs visose šalyse, sergamumo gimdos kaklelio vėžiu mastai skiriasi dėl nevienodos profilaktikos. „Kitų šalių patirtis, kurių profilaktinės patikros programos vykdomos jau dešimtmečius, parodė, kad jos gali gerokai sumažinti sergamumą. Mat profilaktika leidžia nustatyti gimdos kaklelio pakitimus, kol dar neišsivystė vėžys.
Užtenka nedidelės procedūros ir kelias vėžiui užkertamas. Todėl šalyse, kuriose patikros programos veikia seniai, gimdos kaklelio vėžys sudaro mažą dalį onkologinių susirgimų. Tačiau programa veiksminga tik tuo atveju, jei apima bent 80 proc. ištirtinos populiacijos. Lietuvoje ištirta apie pusę moterų, kurias reikėtų ištirti“, - pasakojo R. Nadišauskienė.
Anot medikės, taip atsitiko ir dėl objektyvių priežasčių. Nors valstybė kiekvienos moters nuo 25 iki 60 metų patikrai skyrė lėšų, moterys apie tokią galimybę dažnai nė nežino. Programą vykdyti patikėta šeimos gydytojams, kurie turėtų aktyviai kviesti savo pacientes. Tačiau išsiuntinėti joms laiškus, vėliau sekti, ar atėjo, ir išsiųsti atsakymą, reikia papildomų lėšų. Todėl pasirinktas lengvesnis kelias – poliklinikose tiesiog iškabinti plakatai, kurie nėra labai efektyvūs.
Vis dėlto net ir ne visu pajėgumu veikianti programa, anot medikės, yra naudinga. Išaiškinama vis daugiau ikivėžinių stadijų. Tuo tarpu profilaktiškai nesitikrinančios moterys į medikus kreipiasi tik tada, jau kai būna vėlu – esant 3-iai ar 4-ai vėžio stadijai.
„Suomijoje net laikinai išvykusi dirbti moteris po kelių mėnesių gauna kvietimą ateiti pasitikrinti dėl gimdos kaklelio. Jei ji nereaguoja, po kurio laiko gauna antrą raginimą. Vėliau kreipiamasi į jos darbdavį, kuris turi pasiaiškinti, kodėl moters neišleidžia pas gydytoją“, - pasakojo ginekologė.
Vakcinos efektyvumas įrodinėjamas
Dar vienas apsisaugojimo nuo vėžį galinčio sukelti ŽPV – vakcina. Sukaupti 7 metų duomenys rodo, kad jaunoms merginoms, ypač jeigu jos pasiskiepijamos iki lytinių santykių pradžios, nesivysto ne tik vėžys, bet ir ikivėžiniai pakitimai.
Nors ŽPV virusas gali turėti apie 100 atmainų, nustatyta, kad dažniausiai vėžį sukelia 2 atmainos. Būtent nuo jų ir saugo vakcina.
„Šiuo metu vakcina skiriama jaunoms moterims nuo 12 iki 26 metų, tačiau jau laukiama duomenų, patvirtinančių jos poveikį ir vyresnio amžiaus moterims. Greičiausiai vakcinos indikacijos bus praplėstos iki 50 metų. Net jei moteris tuo metu turi papilomos virusą, vakcina ją saugos nuo kito užsikrėtimo. Mat ŽPV per gyvenimą įmanoma „pasigauti“ daugybę kartų“, - sakė pašnekovė.
Beje, Lietuvoje, anot R. Nadišauskienės, didžiausia papilomos viruso rizikos grupę sudaro jaunos merginos, kurios tik pradeda lytinį gyvenimą, ir 40-metės. Antroji ŽPV banga siejama su šiame amžiuje dažnomis skyrybomis bei naujų partnerių paieškomis.
„Tačiau svarbu žinoti, kad tai ne gydomoji vakcina. Net ir pasiskiepijusios moterys turi tikrintis. Jokia medicinos priemonė negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos“, - pabrėžė medikė.
